Lietuva tarp Baltijos šalių yra ne tik lyderė pagal atsinaujinančios energetikos plėtros tempus (ir jau pasiektus rezultatus). Lietuva taip pat yra Baltijos šalių lyderė pagal elektromobilių ir viešų elektromobilių krovimo stotelių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų.
Martynas Nagevičius
Ir yra dar viena sritis, kur Lietuva yra labai ryški Baltijos regiono lyderė. Tai balansavimo paslaugų teikimas.
Litgrid duomenimis 2025.02.05 – 2025.05.29 laikotarpiu apie 66% visų užsakytų balansavimo pajėgumų Baltijos šalyse teikė būtent Lietuvos balansavimo paslaugų teikėjai. Čia kalba apie visas balansavimo rūšis ( FCR, aFRRup, aFRRdown, mFRRup, mFRRdown, tiek apie pajėgumų, tiek apie gamybos rinkas)
Šiuo metu po sinchronizacijos balansavimo paslaugos Baltijos šalyse yra labai brangios. Dažnu atveju 5-10 kartų brangesnės, nei kitose Europos šalių.
Taigi lietuviai čia šiuo metu tikrai nemažai pasiima pinigų iš latvių ir estų elektros vartotojų.
Ir , vertinant planuojamą Kruonio rekonstrukciją bei plėtrą, vertinant visą eilę jau statomų ar užsakomųjų pramoninio dydžio baterijų , numatomų per 2026-2027 metus prijungti prie Lietuvos perdavimo tinklo, šitas Lietuvos įmonių dominavimas Baltijos balansavimo rinkoje turėtų tęstis ir ateityje.
Vokietijos automobilių gamintojų asociacija pateikė savo 10 punktų naftos degalų vartojimo mažinimo planą, siūlydami išlaikyti galimybes rinkoje ir po 2035 metų pardavinėti automobilius su vidaus degimo varikliais.
Ypač, jei tie varikliai naudoja sintetinius degalus arba biologinės kilmės atsinaujinančius degalus (pvz biometaną arba skystuosius biodegalus).
Taip pat siūloma šiek tiek pašvelninti CO2 išmetimų mažinimo tikslus 2035 metais, pasitenkinant 90% sumažinimo (skaičiuojant WLTP visų rinkoje parduodamų automobilių ) tikslu, vietoje 100% sumažinimo tikslo.
Šis CO2 išmetimų rinkoje parduodamiems automobiliams ribojimas kol kas veikia, kaip efektyvi priemonė, užtikrinanti, kad Europoje parduodama vis daugiau elektromobilių arba mažataršių automobilių. Automobilių gamintojai ir importuotojai taiko tokias marketingo strategijas, kurios skatina vartotojus rinktis mažiau teršiančius automobilius, o gamintojai ir importuotojai tokiu būdu išvengia milijardinių baudų, numatytų už CO2 “lubų” viršijimą.
Aš asmeniškai visai pritariu, kad čia tikrai matyt tikslas būtų kovoti ne su vidaus degimo varikliu, kaip technologija, o su naftos vartojimu.
Tačiau dalis Europoje aktyviai veikiančių NVO pasiruošę pakovoti už tai, kad jokių lankstumo priemonių automobilių gamintojams nebūtų palikta. Jie teigia, kad vidaus degimo variklio tolimesnis tobulinimas tik atitraukia dėmesį nuo perspektyvesnės technologijos – elektromobilių tobulinimo.
Bus įdomi diskusija manau artimiausiu metu Europoje.
Autorius yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas
