Vilniaus mikrorajonų Žirmūnų ir Antakalnio gyventojų ryto rutiną sujaukė po kiemus bėgiojantis netikėtas svečias – šalia automobilių ir pastatų blaškėsi briedis. Vėliau dienos bėgyje laukinis gyvūnas buvo pastebėtas jau miesto centre, vakarop užfiksuotas Neries upėje.
Į miestą užklydęs žvėris tapo dienos herojumi – jo klajones nušvietė žiniasklaida, žmonės dalijosi gyvūno nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Ekspertai pažymi, kad labai dažnai tokie gyvūnų ir žmonių susidūrimai miestuose nesibaigia be pasekmių.
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, laimei, šįkart jokių pranešimų apie briedžio padarytą žalą gyventojų turtui nebuvo gauta. Panašu, kad ir pats gyvūnas nenukentėjo, nors nuo pat ryto blaškėsi judriuose miesto rajonuose, judėjo automobilių pilnomis gatvėmis.
„Laukiniai gyvūnai mieste nėra naujiena, nes mūsų miestuose daug žalių erdvių, parkų, o kai kurie gyvenamieji rajonai ribojasi su miškais. Pavyzdžiui, Žirmūnai, ir ypač Antakalnis turi nemažai miškingų zonų, kuriose galima sutikti įvairių gyvūnų, įskaitant ir stambius kanopinius žvėris. Miestas be paliovos plečiasi, tad žmonių noras gyventi arčiau gamtos neišvengiamai atsiliepia ir gyvūnų elgsenai“, − sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, dažniausia nelaimė stambiems gyvūnams patekus į miestą – tai susidūrimas su automobiliais, viešuoju ir komerciniu transportu. Įprastai laukiniai gyvūnai aktyviausi būna ryte tekant saulei ir vakare jai leidžiantis, tad akistatos kelyje su gyvūnais neretai nutinka „prieblandos“ paros metu.
„Kiekvienais metais gauname žalų kreipinių iš vairuotojų, kurie įvairiuose šalies miestuose neišvengia susidūrimų su gyvūnais. Visgi daugiausia tokių įvykių fiksuojama Vilniuje ir Kaune – čia tokie atvejai skaičiuojami dešimtimis. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad dalis judrių transporto arterijų šiuose didmiesčiuose eina šalia arba per miškingas vietas, jose būna leistinas didesnis greitis, o tai visada yra padidinta rizika“, − komentuoja A. Juodeikis.
Kaip pabrėžia draudimo bendrovės atstovas, pats pavojingiausias vairuotojams metas yra gegužės mėnuo, kai kanopiniai žvėrys susilaukia jauniklių, ankstesnių metų vados jaunikliai pradeda savarankišką gyvenimą, gyvūnai daug juda, yra aktyvūs. Antroji kanopinių žvėrių aktyvumo banga fiksuojama pasibaigus vasaros sezonui – tuomet prasideda jų ruja, gyvūnai aktyviai maitinasi ir ruošiasi žiemos sezonui.
„Kalbant apie žalos atlyginimą, kuomet automobilis susiduria su laukiniu gyvūnu, privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas tokiu atveju patirtų nuostolių nekompensuoja – žalą sukėlusi trečioji šalis yra laukiniai gyvūnai, kurie civilinės atsakomybės draudimo neturi. Tokiu atveju vairuotojų nuostolius kompensuoja savanoriškas kasko draudimas, kurio sąlygose susidūrimai su gyvūnais kelyje paprastai yra laikomi draudžiamuoju įvykiu“, − sako A. Juodeikis.
Kad susidūrimai su laukiniais gyvūnais sukelia daug nuostolių, atskleidžia draudikų statistika. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė vieno susidūrimo žalos suma siekia 2,4 tūkst. eurų, tačiau stambių gyvūnų atveju, pavyzdžiui, akistatos su briedžiu žala vidutiniškai siekia kone 5,5 tūkst. eurų.
Bendrovėje registruotų žalų duomenimis, daugiausia į eismo įvykius patenka stirnos ir šernai, taip pat neišvengiama susidūrimų ir su stambesniais gyvūnais − briedžiais ir elniais.
Pernai „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas parodė, kad trečdalis šalies gyventojų (34 proc.) patys arba asmuo iš jų artimos aplinkos yra bent kartą patekę į avarinę situaciją dėl į kelią nelauktai iššokusio žvėries.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, susidurti su į kelią išbėgusiais gyvūnais dažniausiai rizikuoja savivaldybių rajonų centrų ar kaimiškų vietovių gyventojai. Visgi, pasak eksperto, gyvūnų suaktyvėjimo mėnesiais budrūs turėtų išlikti ir miestų gyventojai.
„Norėčiau paneigti mitą, kad miesto gyventojai su tokiomis nelaimėmis nesusiduria – vakar dienos briedžio klajonė iki Vilniaus centro parodo, kad tokia rizika ir miesto ribose yra labai reali“, – pažymi A. Juodeikis.
Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ iš viso užfiksavo kone 1800 žalų, įvykusių dėl susidūrimo su į kelią išbėgusiais gyvūnais. Bendra išmokėta žalų suma tokių susidūrimų nuostoliams kompensuoti siekė daugiau nei 4,2 mln. eurų.
