Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje gimusi ir daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti idėja Nepriklausomybės atkūrimo dieną pasitikti simboliniu budėjimu prie laužų ant Stalo kalno, iniciatyvių karininkų dėka sėkmingai prigyja ir kituose Lietuvos miestuose. Kauniečius Kovo 11-osios išvakarėse susiburti jau penktą kartą pakvietė Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas.
Istorinėje vietoje prie Kauno pilies, kur įvairiais amžiais yra vykę daugybė kovų už laisvę, penktadienio vakarą liepsnojo vienuolika karo inžinierių užkurtų laužų, plevėsavo trispalvės ir skambėjo muzika.
Nepabūgę žiemiško oro ir į šventę susirinkę kauniečiai kartu su kariais šoko senovinį karinį šokį „Meškutė“, kuris kadaise vienydavo bei įkvėpdavo kovotojus ilgų žygių metu, išbandė jėgas įvairiose rungtyse ir žaidimuose, atsakinėjo į viktorinos klausimus, klausėsi istoriko dr. Simono
Jazavitos įžvalgų.
Kalbėdamas dr. Simonas Jazavita ieškojo paralelių tarp Lietuvos bei Ukrainos kelyje į nepriklausomybę, priminė Klaipėdos sukilimą ir pabrėžė visuomenės įsitraukimo svarbą kritinėse situacijose. „Ne kiekvienas žmogus gali ir turi būti patrankų mėsa. Kiekvienas turi atrasti tai, kuo geriausiai gali prisidėti prie kovos, prie pergalės, prie gynybos bendrąja prasme. Tai matome dabar kaimyninėje šalyje, tai matėme pokariu, kai buvo daugybė partizanų rėmėjų“, − kalbėjo istorikas.
Vakaro kulminacija tapo atlikėjos Ramintos Naujanytės-Bjelle pasirodymas ir drauge su kauniečiais sugiedotas Lietuvos himnas. Šventinis vakaras, liepsnojantys, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių kurstomi laužai ir smagiai kartu laisvę švenčiantys žmonės dar kartą visiems priminė, kad buvome vieningi ir kupini ryžto ne tik prieš 33 metus, bet esame vieningi ir šiandien − švęsdami bei saugodami tai, kas iškovota.
JVIB informacija
Srž. Mantauto Patašiaus nuotraukos
