Dalinkitės
Iš Panevėžio moterų kalėjimo atskrieja įdomi žinia. Ją šeštadienį paskelbė žinių portalas delfi.lt Į atvirojo tipo koloniją perkeliamos dvi turbūt labai „pasitaisiusios“ kalinės. Jų nusižengimas jau turbūt laikomas jaunystės klaida. Jas turbūt labai pakeitė ir perlipdė visokios „šeimų šventės“, „vaikų dienos“, bendravimai su vietos bendruomene“
Štai jums „Avinėlių tylėjimas“ realybėje – hanibalės lekterės tarp mūsų. O kažkas dar pyko, kad filmo personažas buvo nurodomas galimai buvęs lietuviškos kilmės.
O tuo pačiu ir iliustracija – kas gresia visuomenei laisvės partijų ir kitų kairuolių radikalų sumanymas leisti kada nori pasirinkti kokią nori pavardę (tą po 1917 metų perversmo buvo padarę Rusijos bolševikai).
„Už bendraklasės nužudymą 20 metų laisvės atėmimo bausmėmis nuteistos Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė jau seniai ruošėsi išeiti iš kalėjimo – dėl tos jos įkalinimo įstaigoje net pasikeitė savo pavardes, greičiausiai nenorėjo, kad jas persekiotų praeitis: dokumentų registre Lietuvninkaitės pavardė buvo pakeista į Mikalauskaitės, o Vaitiekaitytės – į Uždavinytės,“ – rašo delfi.lt
Štai jums „Avinėlių tylėjimas“ realybėje – hanibalės lekterės tarp mūsų. O kažkas dar pyko, kad filmo personažas buvo nurodomas galimai buvęs lietuviškos kilmės.
Štai, ponios ir ponai, kaip viskas paprasta. Koks paprastas būdas likti užmirštam. Žinoma, yra asmens kodai, bet kas ten juos dažnai tikrins, išskyrus mokesčių inspektorius ir kokius nors antstolius dėl kokios nors nesumokėtos baudos ar PSD?
Kaip pareigūnų laiške, kurį cituoja portalas, naujai perkepamos pilnavertės, persiauklėjusios viešuomenės narės jau dabar „turi teisę be apribojimų naudotis pinigais, pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, bausmės vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki 14 valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais.“ (neradau, kad ši naujiena būtų buvusi skelbiama Kalėjimų departamento naujienų portale).
Dar gali leisti savaitgalius namuose – su pasiilgusiais artimaisiais. Kodėl gi nepagalvojus apie teisės įsivaikinti tokioms suteikimo? Būtų tikrų tikriausias šešiaspalvio progresyvumo įrodymas ir tik urviniai retrogradai, maršininkai, plokščiažemiai bei Putino agentai tam priešintųsi, stabdydami pažangą ir brukdami savo nukaršusias vertybines atgyvenas. Negalima stigmatizuoti šios progresą ir laisvės vėjo gūsį mums ir visam margam pasauliui nešančios porelės. Šiukštu! Atsikratykime stereotipų! Laukiu aktyvistų apologetikos ir plakatų, kad laukia į svečius, kad mielai priims, nes jos yra tiesiog kitokios, o mums reikia visokių.
Žiežmarių bendruomenė irgi buvo net prezidentūros, nekalbant visokius kairuoliškus ir psichologų-šarlatanų „institutus“ spaudžiama prisiimti ir integruoti savyje „tiesiog ,kitokius“ iš psichiatrijos ligoninių, nes juk XXI-as amžius ir nevalia stigmatizuoti psichinių ligonių. Na o jei kas ir atsitiks, tai greičiausiai kalti liks patys ne taip pasižiūrėję, nesugebėję prisitaikyti „tiesiog kitokių“ kaimynai.
Tiesa, kažkaip tokių priglausti savo apsitvertuose prabangiuose garduose „aristokratai“ iš Gulbinų ir panašių kvartalų. Pavyzdžiui, kodėl vargšai Žiežmariai, o ne Turniškės?
Pabaigai, grįžtant prie klasiokės mėsos likučius dar ir pasikepti planavusių „jaunystės paklydėlių“, kyla klausimas – kokie tolesni integracijos žingsniai? Gal reikia dar drąsiau?
Įdomu – ar abi šios damutės galėtų Seimo balkone rengti smagius pasirodymus su Olegu Šurajevu? Baliavoti, tai baliavoti . Šalin prietarus ir pirmyn į šviesų rytojų – vėliavnešius pagaliau radome.
