Įprasta manyti, kad JAV mažai duoda Ukrainai arba sąjungininkams būtent karine prasme. Amerikos žiniasklaida pateikia ir kitokių vaizdų. Kartais juk negali atiduoti to, ko pačiam labai trūksta? Atba tenka dėlioti iš kišenės į kišenę. Pentagonas taip pat turi finansinių įtampų. Problemos, kaip visada, politikuose. Toliau vertimas.
Tomas Čyvas
Iš kapralo Gabrieliaus Fleito gali būti išieškota 27 000 JAV dolerių. O jei jis nuvažiuotų automobiliu, už kurį tikėjosi sumokėti dalį tų pinigų, vos 50 minučių į šiaurę nuo jo dislokacijos vietos Kvantike, Virdžinijos valstijoje, rastų kaltininką: Kongresą. Apie tai rašo portalas Military.com.
Liepos mėnesį Fleitas priėmė sprendimą, kurį iki jo priėmė daugybė jūrų pėstininkų. Jis nutarė iš naujo užsirašyti į kariuomenę. Nors tai tikrai nebuvo vienintelė priežastis, su šiuo sprendimu susijusi vienkartinė premija sudarė beveik pusę jo metinės bazinės algos ir leido svajonėms apie šeimos sukūrimą, taupymą būstui ar kaupiamąją sąskaitą tapti labiau apčiuopiamomis.
„Dabar turėdamas 27 000 dolerių per naktį milijonieriumi netapsiu“, – interviu telefonu portalui Military.com sakė Fleitas. „Tačiau tai gali iš tiesų pakeisti mano gyvenimą, jei teisingai sužaisiu kortomis.“
Dabar Fleitas yra vienas iš 933 jūrų pėstininkų, kuriems gresia, kad jūrų pėstininkų korpusas neišmokės pakartotinio įdarbinimo premijų, nes Kongresas negali susitarti dėl biudžeto priėmimo laiku. Vietoje to jis pasikliauja trumpalaikiu pleistru, vadinamu tęstine rezoliucija, kuri neprognozuojamam laikui apriboja federalinės vyriausybės išlaidas iki praėjusių metų limitų.
Tai ne pirmas kartas, kai jūrų pėstininkų korpusą pakerta politinė disfunkcija. Praėjusiais metais tarnyba neteko 2 500 jūrų pėstininkų, kurie norėjo iš naujo užsirašyti į kariuomenę, bet nusprendė to nedaryti, nes negalėjo laiku gauti premijų. Dabar, kai beveik tūkstančiui jūrų pėstininkų gresia toks pat likimas, o dar tūkstančiai negali pakeisti tarnybos vietos, nes tam nėra pinigų, aukščiausi jūrų pėstininkų vadovai skambina pavojaus varpais.
„Kadangi turite ribotą pinigų sumą, tai turi įtakos kasdienei veiklai“, – interviu portalui Military.com sakė generolas leitenantas Jamesas Adamsas III, vado pavaduotojas programoms ir ištekliams. „Mes visą laiką patiriame stresą ir stengiamės subalansuoti čekių knygelę… [bet] dėl tęstinės rezoliucijos gyvename nuo algos iki algos“.
Ne paslaptis, kad Pentagono biudžetas yra astronomiškai didelis. Prieš perduodant biudžetą Kongresui, tarnybos sudaro sąrašus su eilutėmis, kuriose nurodomos pinigų sumos, reikalingos kitų finansinių metų operacijoms finansuoti, ir siunčia juos prezidentui: pavyzdžiui, kareivinių statybai ir remontui, įrangos modernizavimui ir karių algoms.
Jei įprastinio biudžeto ciklo metu Kongresas jį patvirtina, šie Gynybos departamentui skirti milijardai dolerių paskirstomi visoms tarnyboms į įvairias sąskaitas. Pagal įstatymą tarnybos privalo panaudoti šiuos pinigus programoms, kurioms jie skirti, t. y. jūrų pėstininkų korpusas be specialaus Kongreso pritarimo negali paimti milijonų iš savo jungtinės lengvosios taktinės transporto priemonės programos ir skirti juos premijoms.
Tęstinės rezoliucijios kontekste tarnybos yra priverstos naudoti (dažnai tik dalį) praėjusiais metais patvirtintų lėšų, o tai iš esmės trukdo vykdyti programas, kurių prašoma dabartiniams ar būsimiems poreikiams tenkinti.
Arba [tenka] perkelti jūrų pėstininkus ir išmokėti jiems premijas.
Adamsas teigė, kad tarnybos keliamos problemos nereiškia, jog korpusas prašo daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, o greičiau „savalaikio, nuspėjamo, pakankamo biudžeto“, kuris būtų „veiksmingiausias būdas pažaboti visas šias problemas“.
„Iš esmės tai bandymas vykdyti šiandienos misiją su vakarykščiu biudžetu – tik nedidele vakarykščio,”- sakė jis.
Vertingų jūrų pėstininkų išsaugojimas
Spaudimas išlaikyti tokius jūrų pėstininkus kaip Fleitas yra didžiulis.
Keičiantis mūšio laukui, privačiam [kariniam] sektoriui tampant finansiškai konkurencingesniam, o Jūrų pėstininkų korpusui siekiant modernizuotis, ši institucija suprato, kad vienas iš svarbiausių jos privalumų ir nerimą keliančių trūkumų yra gebėjimas išlaikyti apmokytus ir talentingus jūrų pėstininkus savo gretose.
„Kai jūrų pėstininkas nusprendžia nebesikartoti, jo nebegalima susigrąžinti. Jų dažniausiai nebėra“, – portalui Military.com sakė generolas leitenantas Michaelas Borgschulte’as, tarnybos vado pavaduotojas personalo ir rezervo reikalams. „Ginklų sistemą galima šiek tiek atidėti. Bet kai tas jūrų pėstininkas išlenda už borto, jį sugrąžinti atgal labai sunku“.
Jis sakė, kad jūrų pėstininkų korpusas prieš daugelį metų suprato, kad gali išsaugoti daugiau jūrų pėstininkų, paprasčiausiai paklausdamas jų, kas juos išlaikytų laivyne. Borgschulte’as prisiminė vieną dieną teatre, kai jis kreipėsi į minią jūrų pėstininkų dėl pakartotinio įdarbinimo. Jis paklausė: „Gerai, kokie jūrų pėstininkai vėl įstojo į kariuomenę?“, o jei ne, „Ko reikėtų, kad jūs vėl visgi įstotumėte į kariuomenę?“.
Vienas jūrų pėstininkas nedrąsiai pakėlė ranką, prašydamas leisti vykti į Okinavą, Japoniją. Jie čia pat nutraukė jo pasisakymą ir staiga susidarė eilė jūrų pėstininkų, kurie buvo apsisprendę pasilikti bei turėjo prašymų.
Apie kai kuriuos nebuvo nė kalbos (vienas norėjo būti veterinarijos gydytoju, bet korpusas tokių neturi). Bet „jei galime tai padaryti, padarykime tai“, – sakė Borgschulte. Ir iššūkis išlaikyti tuos jūrų pėstininkus pradėjo tapti lengvesnis, kai vadovai suteikė jiems daugiau asistencijos priimant sprendimą, sakė jis.
Kai kurių jūrų pėstininkų sprendimus sustiprina pinigai. Spalio mėn. jūrų pėstininkų korpusas paskelbė apie daugybę premijų už karių išlaikymą, taip tęsdamas pastangas teikti pirmenybę tam tikriems darbams, idant būtų patenkinti būsimo mūšio lauko poreikiai. Fleitas, oro eismo valdymo navigacinės pagalbos technikas, buvo įtrauktas į svarbiausių darbo vietų sąrašą, kuriame, be kita ko, buvo ir kibernetinių, signalinių ir įtakos operacijų jūrų pėstininkų, kurie galėjo pretenduoti į dešimtis tūkstančių dolerių grynaisiais, jei nuspręs likti tarnyboje.
Tuo pat metu Kongresas rugsėjo 25 d. priėmė tęstinę rezoliuciją, kuri baigsis gruodžio 20 d., kad būtų išvengta vyriausybės [laikino] užsidarymo. Tai suteikė jūrų pėstininkų korpusui mažiau nei tris mėnesius riboto biudžeto, idant jis galėtų įvykdyti savo pažadus dėl premijų. Dabar gi, kai Beltway yra svarstoma dar viena tęstinė rezoliucija, tokie jūrų pėstininkai kaip Fleitas, kurio sutartis baigiasi vasario mėnesį, nežino, ar bus skirta pinigų.
„Tai manęs negniuždo, bet spaudžia“, – sakė Fleitas ir pridūrė, kad dėl nežinomybės jis jau pradėjo kurti planus už korpuso ribų. „Nežinau, kaip bus, kai ateis vasario mėnuo, ir kas bus, jei galiausiai gausiu pakartotinio įdarbinimo [premiją].“
Premijos tikrai nėra vienintelis dalykas, dėl kurio jūrų pėstininkas lieka rikiuotėje. Anksčiau portalas military.com pranešė, kad šiek tiek daugiau nei pusė pirmą kartą tarnaujančių jūrų pėstininkų į karinę tarnybą grįžo negavę premijos. Yra ir kitų paskatų, kurios gali būti taikomos kartu su šiuo susitarimu, įskaitant pirmenybę tarnybos vietai. O kai kuriems svarbūs yra darbo jūrų pėstininkų korpuse stabilumas – ir žmonės, su kuriais jie dirba, – neaiškioje darbo rinkoje. Tačiau premija dažnai yra lemiamas veiksnys.
Jei korpusas negali įvykdyti savo susitarimo dėl pakartotinio įdarbinimo, jūrų pėstininkas neprivalo likti. O kai tokiems kariams, kaip Fleitas, per trumpą laiką baigiasi sutartis, kitos galimybės tampa aiškesnės, kai Korpuso duoti pažadai neįvykdomi.
Paklaustas, ar liktų dirbti be premijos, Fleitas atsakė: „Nemanau, kad taip būtų. Premija buvo didelis postūmis. Tai tarsi svarstyklės. Premija buvo didelis svoris jūrų pėstininkų korpuso svarstyklių pusėje“.
Pareigų perkėlimas į kitą vietovę
Pinigų fondas, kuriam įtakos turi tęstinė rezoliucija, yra didžiausias jūrų pėstininkų korpusui. Iš Asignavimų personalui ir žmogiškiesiems ištekliams, kurie sudaro daugiau nei pusę viso tarnybos biudžeto, finansuojamas jūrų pėstininkų bazinis darbo užmokestis, apgyvendinimo išmokos, subsidijos maistui, uniformos, valgyklos ir kitos su personalu susijusios programos. Premijoms 2024 m. fiskaliniais metais skirta šiek tiek daugiau nei 200 mln. dolerių.
Nors kai kurios iš šių lėšų yra skirtos savo nuožiūra, o tai reiškia, kad jos gali būti perkeliamos, iš tikrųjų jos tikrai negali būti perkeliamos, sakė jūrų pėstininkų korpuso vadovai. Kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dieną korpusas turi mokėti kariams atlyginimą, juos apgyvendinti ir maitinti. Taigi lieka tik keletas „svertų“, kuriuos vadovai gali panaudoti, kad užtikrintų kitų būtiniausių poreikių tenkinimą esant ribotam biudžetui.
Pirmoji auka buvo premijos. Kita – nuolatinis tarnybos vietos pakeitimas (angl. PCS). Beveik 3 000 jūrų pėstininkų ir jų šeimų šiuo metu negali persikelti į kitą tarnybos vietą, nes Jūrų pėstininkų korpusas negali už tai sumokėti, o dėl to kylančios komplikacijos kelia nerimą.
„Tarkime, ketinate persikelti iš Kvantiko, Virdžinijos valstijoje, į Pendletono stovyklą Kalifornijoje ir tikitės, kad tai įvyks šiais metais“, – sakė Borgschulte. „Jūs pasakojate apie tai savo šeimai, o galbūt jūsų sutuoktinis turi darbą ir galvoja, kaip pakeistų tą darbą. … Dabar jūs tikrai sunkiai ieškote būsto Kalifornijoje. Dabar žiūrite, kur leisite savo vaikus į mokyklą“.
Ar bazinis būstas turės jums vietos? Jei turite mažų vaikų, ar vaikų ugdymo centre bus vietos jiems, kai nežinote, kada ten pateksite?
„Visi šie stresoriai tik prideda nenuspėjamumo, – sakė Borgschulte. Jūrų pėstininko negalėjimas persikelti taip pat atveria spragą priimančiojo padalinio knygose ir sukelia grįžtamąjį poveikį, dėl kurio kai kuriems padaliniams gali pritrūkti potencialiai labai svarbių karių.
Generolas pridūrė, kad stabilumas taip pat yra labai svarbus pakartotinio įdarbinimo faktorius. Jei Jūrų pėstininkų korpusas negali garantuoti, kada tarnybos narys galės persikelti, tai reiškia, kad darbas, kuris ir taip gali būti nenuspėjamas, tampa dar nepastovesnis.
Pasak Borgschulte’s, kol „patiriamas stresas“, jūrų pėstininkai gali nuspręsti rinktis stabilesnį darbą.
„Nebūsiu jūrų pėstininkas, dėl to man liūdna, bet turėsime daugiau stabilumo“, – sakė jis apie jūrų pėstininkų mąstymą. „Taigi, jie gali taip pasirinkti. To aš ir bijau, ir tai gali būti jūrų pėstininkas, turintis tikrai svarbių įgūdžių, kurių mums reikia, ir gali prireikti penkerių metų, gali prireikti dešimties metų, kad vėl sukurčiau tokį pat jūrų pėstininką.“
Siekdamas šiek tiek sumažinti šį spaudimą, Borgschulte’as sakė, kad Jūrų pėstininkų korpusas pradėjo mažinti tuos tūkstančius laukiančių jūrų pėstininkų „lukšto“ užsakymų. Prie jų nėra jokios apskaitos eilutės, o tai reiškia, kad iš tikrųjų jūrų pėstininkai vis dar negali jų vykdyti, nes nėra pinigų sumokėti už tokius dalykus kaip pervežimo priemonės ar degalai, t. y. svarbiausius išteklius, kuriuos taip pat smukdo infliacija.
„Tai įsakymų projektai, skirti tik tam, kad jie būtų įdiegti, bet nėra jokių judėjimo požymių“, – sakė Borgschulte. „Jie nebus kompensuojami. Iš tikrųjų jie negali judėti, net jei ir norėtų“.
Tikėtina, kad tęstiniai nutarimai bus tęsiami ir toliau, o nuo sausio 1 d. 4,5 % padidės bazinis darbo užmokestis. Tai reiškia, kad ir taip ribotame biudžete bus sunkiau valdyti daugiau pinigų, todėl tarnyba nervingai žvalgosi į kitus svertus, pavyzdžiui, pagalbą mokant už mokslą, kuriuos gali tekti sumažinti, kad galėtų mokėti atlyginimus ir kitus būtinus dalykus.
„Tai nėra kelias, kuriuo norėtume eiti“, – sakė Borgschulte. „Bet taip jau yra, tokia bloga situacija, toks yra [tęstinio nutarimo] poveikis. Tiesiog nėra iš kur gauti lėšų.“
Ne tik apie ginklų sistemas
Tai, kad kariškiai reiškia Kongresui susirūpinimą dėl tęstinių rezoliucijų, nėra naujiena. Dar rugsėjo mėn. kariuomenės vadovai išsakė savo nuomonę apie tai, kokį poveikį pajėgoms daro stringantis biudžeto [priėmimo] procesas. Tačiau dažniausiai kalbama apie strateginį turtą ar modernizavimą.
Adamsas apskaičiavo, kad per pastaruosius 15 veiklos metų Jūrų pėstininkų korpusui tęstinė rezoliucija buvo taikoma iš viso penkerius metus.
„Kai diskutuojame apie [tęstinių rezoliucijų] iššūkius, dažnai pabrėžiame ginklų sistemos ar programos vėlavimą“, – sakė Borgschulte’as. „Tačiau svarbiausia korpuso stiprybė yra mūsų žmonės, o kai apribojamas mūsų talentų išlaikymas, mes negalime jų susigrąžinti, todėl tai yra didesnė katastrofa nei programos ar ginklų sistemos vėlavimas.“
Pažymėtina, kad kai kurie iš šių vadovų gilinasi į tai, kaip tai veikia personalą, ir tai vyksta tokiu metu, kai įdarbinimo ir išlaikymo aplinka yra labai sudėtinga.
Dėl šios priežasties tęstinės rezoliucijos taip pat kelia ypatingą nepasitenkinimą. Jūrų pėstininkų korpusas pasirodė esąs sėkmingas, nes buvo vienintelė šaka, kuriai pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą ten, kitoms kitoms buvo sunku. Todėl tūkstančių jūrų pėstininkų netektis dabar dar labiau skaudi.
Iš dalies veikė ir premijos bei kitos paskatos. Rugsėjį tarnyba paskelbė, kad jai pavyko pasiekti „istorinį“ pakartotinio šaukimo į kariuomenę rezultatą – 114 % pasiektas užsibrėžtas tikslas. O anksčiau šiais metais ji tapo pirmąja JAV karine šaka per visą istoriją, kuri sėkmingai atliko finansinį auditą, apskaitydama „.556 kulkas, kurios yra nuo ginkluotės iki F-35 ant skrydžių linijos ir visur kitur tarp jų“, – sakė Adamsas, siųsdamas ženklą mokesčių mokėtojams bei Kongresui, kad jūrų pėstininkų korpusas yra atsakingas finansavimo arbitras.
„Jei mano žinutė yra „palaukite, galiausiai sąskaita bus pateikta“, tai yra mano žinutė“, – sakė Adamsas. „Žinau, kad tai veikia ne kiekvieną karį, bet jei tai yra asmuo, kuriam buvo užkirstas kelias būti pakartotinai įtrauktam į karinę tarnybą arba kuriam buvo užkirstas kelias persikelti, viliuosi, jog dabar jie supranta, kodėl ir kad tunelio gale yra šviesa.
„Tačiau, – pridūrė jis, – tai tikrai priklauso nuo to, ar pavyks išeiti iš [tęstinės nurezoliucijos] ir priimti tikrą biudžetą.“
***
Taigi, JAV resursai dideli, bet ne begaliniai. Iš vienos prigramos į kitą nelabai įkelsi. O štai Vokietija 2 proc. išlaidų gynybai niekauip negali pasiekti? Galima suprasti Donaldą Trumpą? Iš dalies taip. Tik štai kur dar vienas niuansas. Po Antrojo Pasaulinio karo nei tik Rusija, bet ir Jungtinė Karalystė, nei Prancūzijos Respublika, nei JAV Lenkija nen0rėjo nė girdėti apie Vokietijos militarizaciją. Ir vokiečiai kartomis auklėti jau netgi perteklinio pacifizmo dvasuia. Taigi, kas belaimės Vokietijoje, D. Trumpui teks pasistengti įtikinant įtikinant prosidėti. Mat 2 proc. Vokietijos biudžeto nėra panašu į Lietuvos 2 nuošimčius. Ir ne visi krašto apsaugosministrais skiria šakalienes….
The post Kaip JAV jūrų pėstininkų problemos susiję su Ukraina? appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
