Tik ką pradėjusio vairuoti žmogaus baimė privažiavus sudėtingą sankryžą, spūstyje įstrigusio miestiečio pykčio protrūkis ar avariją išgyvenusio žmogaus nenoras sėstis prie vairo turi daug ką bendro. Tai stresinė būsena.
Pabandžius apibendrinti visus „stresu“ vadinamus reiškinius, gali pasirodyti, kad viskas, kas nutinka žmogui nuo ankstaus ryto iki vakaro, yra stresas. Nėra bendro psichologų ir medikų sutarimo, bet dažniausiai stresas apibrėžiamas kaip objektyviai ar subjektyviai žalingo stimulo sukelta organizmo būsena, lemianti fiziologinių ir psichologinių organizmo funkcijų bei elgesio pakitimus. Ši būsena, vienaip ar kitaip, lydi visus vairuotojus.
Agresijos ir nepagarbos priežastis – tas pats stresas
Mūsų gyvenimo ritmas yra šiek tiek pašėlęs. Kas dieną mes gauname gerą dozę neigiamų emocijų ir įtampos. Ir, jei individas nemoka atsipalaiduoti, visas šias susikaupusias emocijas jis išsineša į gatvę, kur sėdęs prie vairo nevalingai bando „išsikrauti“.
Kažkada tai puikiai iliustravo šviesios atminties dabar jau anapilin iškeliavęs automobilizmo ekspertas ir istorikas Liucijus Suslavičius. Pasak jo, dauguma mūsų nesame užtikrinti dėl ramios ir sočios ateities, nesame užtikrinti dėl darbo, dėl įsipareigojimų bankams, dėl netolies siaučiančio karo ir dar velniai žino ko. Tad pasibaigus darbo dienai, neretai net ir patys ramiausi žmonės, sėdę prie vairo, tampa savotiškais keršytojais. Keršytojais, kurie į kolegą gretimoje eismo juostoje žvelgia net ne kaip į priešininką lenktynių trasoje, o kaip į tikrą priešą. Vien tam, kad atsigautų užguitas ego.
„Vairuojame taip, kaip gyvename“, – kažkada juokaudamas apie eismo kultūrą sakė lenktynininkas ir sporto pedagogas Valdas Jonušis. Savo ruožtu medikai į streso sukeltą chamizmą keliuose žvelgia ne taip filosofiškai.
„Stresoriai, streso sukėlėjai, yra skirstomi į objektyviai ir subjektyviai žalingus. Objektyviai žalingi stimulai dažniausiai yra pavojingi fiziškai, kelią grėsmę gyvybei. Apie juos – šiek tiek vėliau, o štai iškrovoms keliuose įtaką daro subjektyviai žalingi stimulai. Jie „neužblokuoja“ individo sąmonės, yra lengvai pašalinami, bet tokie dirgikliai dėl vairuotojų elgesio perduodami aplinkiniams tarsi gripo virusas. Vienas vairuotojas atlieka pavojingą ar nemandagų manevrą ir tokia būsena persiduoda aplinkiniams“, – sako gydytoja Aušra Merkienė.
Vairavimo baimė ir kitos fobijos
40-metis vilnietis Saulius vairuotojo pažymėjimą turi jau 22 metus – vairavimo egzaminą jis išlaikė baigęs vidurinę mokyklą. Bet Saulius nevairuoja. Jis net patikėjo, kad priklauso tai mažai kategorijai vyrų, kuriai nelemta vairuoti.
„Gavęs vairuotojo pažymėjimą savo automobilio neturėjau ir greitu laiku turėti net neplanavau – tais laikais automobiliai buvo brangoki. Grįžęs po tarnybos sovietinėje kariuomenėje vieną kartą buvau prisėdęs prie draugo automobilio vairo, kai reikėjo po šventės išvežioti bendramokslių kompaniją. Viskas baigėsi nelabai maloniai – apsisukdamas aš nepastebėjau stulpelio ir lengvai apgadinau automobilį. Bjauriausia, kad manyje kažkas tarsi užsiblokavo. Aš dabar norėčiau nusipirkti automobilį, atgaivinti vairavimo įgūdžius, bet tik man atsisėdus prie vairo pradeda drebėti rankos, stipriai sukyla pulsas. Panašu, vairuoti aš jau negalėsiu“, – pasakojo nevairuojantis vyriškiis.
Tuo tarpu Klaipėdoje gyvenanti keramikė Inga sėkmingai vairavo 15 metų, kol sėdėdama keleivio vietoje nepateko į avariją.
„Tuomet aš važiavau su vyru. Kvaila buvo situacija – prieš saulę mūsų nepastebėjo iš šoninės gatvės išvažiuojantis automobilis. Po mėnesio ligoninėje aš jau negalėjau sėsti prie vairo. Nežinau, gal kada ir galėsiu. Bet man dabar baisu net ir keleivio vietoje sėdėti – sudėtingose situacijose aš nepaprastai įsitempiu“, – apie savo bėdas pasakojo menininkė.
„Tai jau sudėtingesnė situacija. Tokią būklę sukelia objektyviai žalingi stresoriai. Jie pavojingi fiziškai, neretai kelia grėsmę gyvybei. Vienintelis pliusas, kad toks stresorius nėra nukreipiamas į aplinkinius žmones, bet šie veiksniai sugeba visiškai „užrakinti“ vienokius ar kitokius žmogaus gebėjimus. Tokia būsena, atsiradusi po patirto stresinio įvykio, yra vadinama potrauminiu stresu. Padidėja fiziologinis jautrumas, išgyvenama baimė, žmogus yra sudirgęs, praradęs susidomėjimą savo įprasta veikla, tampa uždaras ir nekalbus. Tokiais atvejais reikalinga psichinės sveikatos specialisto pagalba. Laiku nesikreipus į medikus, minėta būsena gali tapti chroniška ir sukelti sunkias psichines ar somatines ligas: depresiją, asmenybės pakitimus, virškinimo sistemos ir širdies ligas“, – pasakojo gydytoja Aušra Merkienė.
Stresui įveikti – individualūs sprendimai
Jei stresas neapleidžia po išgyventos avarijos, ar „šviežias“ vairuotojas užsiblokuoja ir negali pradėti važinėti miesto gatvėmis, dažniausiai tenka kreiptis į medikus, bet kasdienį stresą, lydintį mus prie vairo, nugalėti galime ir mes patys. Pasak specialistų, žmonės, nežinodami, kaip įveikti streso sukeltą nerimą, įtampą, dažnai griebiasi nekonstruktyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų. Labai dažnai stresinių situacijų poveikį vairuotojai bando neutralizuoti išsikraudami ant kitų eismo dalyvių. Kaip nusiraminti ir sumažinti įtampą kelyje?
Kadangi stresą gali sukelti labai subjektyvūs veiksniai, tai ir jo įveikimas gali būti labai individualus. Gydytojai teigia, kad svarbu išmokti klausyti savęs. Medikė prisimena atvejį, kai pats stresinės situacijos sukėlėjas, šiuo atveju automobilis, tapo puikiu problemos sprendimu.
„Mergina kreipėsi į medikus, nes negalėjo normaliai pradėti važinėti. Ji jau turėjo teises, bet išvažiuoti viena į miestą paniškai bijojo. Problemą pavyko išspręsti po serijos naktinių pasivažinėjimų. Stresinė aplinka buvo pakeista ramybe, važinėjant po miestą viduryje nakties ir automobilyje klausant klasikinę muziką. Taip buvo pralaužti ledai. Mūsų protas, mūsų sąmonė geriausiai gali patarti, kas mums naudinga. Vienam padeda pasivaikščiojimas parke, kitam – važinėjimas dviračiu ar jogos pratimai. “ – juokėsi medikė.
The post Jei Froidas būtų analizavęs vairuotojus: apie baimę, agresiją ir kitus streso veidus appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
