Kol Europos Komisija ir Europos Sąjungoje dominuojančios politinės jėgos aktyviai spaudžia mūsų kaimyninę Lenkiją dėl šios šalies teismų reformos, kuri neva naikina jų priklausomybę nuo politinės valdžios, nemažiau aršios diskusijos dėl Aukščiausiojo Teismo (AT) vyksta ir JAV.
Ten partijos nevengia atvirai kovoti dėl to, kokios politinės pasaulėžiūros teisėjai dominuos aukščiausioje teisminėje instancijoje. Valdžioje esantys demokratai jau kurį laiką reikalauja AT reformuoti. Nes esą po Donaldo Trumpo valdymo ten įsitvirtinusi konservatyvi prorespublikoniška dauguma.
Prezidento Joe Bideno sudaryta komisija ketvirtadienį paskelbė nemananti, kad reikia didinti teisėjų skaičių, praneša portalas Fox News. Kiek anksčiau šiemet, kaip primena portalas, demokratų kongresmenai siūlė padidinti teisėjų skaičių, idant sumažintų perteklinį, jų nuomone, konservatyvių jėgų dominavimą. Mat D. Trumpo prezidentavimo metu buvo paskirti trys AT teisėjai. Taigi sumanymo esmė buvo padidinti skaičių ir paskirti tokius teisėjus, kurie, demokratų nuomone, būtų teisingesnių ir pažangesnių pažiūrų.
Komisijos nuomone, esama priežasčių abejoti ar AT išplėtimas pasitarnaus įvairovei ir efektyvumui. <…> Nėra garantijų, kad didesnis teismas atstovautų įvairesnes asmenų grupes. O didesnis teismas gali būti mažiau veiksmingas.”
Kaip pažymėjo komisija, visuomenė, anot apklausų, išplėtimui nepritaria. Maža to, įžvelgiama rizika, kad partijos, keisdamos viena kitą valdžioje, gali imti toliau tęsti plėtrą vardan savo politinės įtakos. „…partijoms įgyjant Senato daugumą ir pridedant teisėjus, AT gali išsiplėsti iki dvidešimt trijų ar dvidešimt devynių teisėjų per ateinančius penkiasdešimt metų, o kitą šimtmetį iki trisdešimt devynių ar galbūt šešiasdešimt trijų teisėjų“, – rašoma išvadoje.
Visgi, komisija tam tikras permainas linkusi siūlyti. Viena iš komisijos iškeltų idėjų, kaip alternatyva AT plėtrai, yra rotacijos sistema, pagal kurią teisėjai keistųsi tarp tarnybų Aukščiausiajame teisme ir žemesnio lygio federaliniuose teismuose. Tiesa, komisija pabrėžia ir riziką, kad tokia sistema gali sumažinti teismų darbo efektyvumą.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad tokia reforma gali susidurti su „konstitucine kliūtimi“, nurodant, kad JAV Konstitucijos III straipsnio 1 skirsnyje teigiama, kad „Jungtinių Valstijų teisminė valdžia priklauso vienam aukščiausiajam teismui ir specialiems teismams, kuriuos Kongresas gali kartkartėmis paskirti ir įsteigti “.
Čia reikia priminti, kad JAV Konstituciją sudaro lakoniška preambulė ir septyni straipsniai. Pirmas straipsnis, skirtas įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai – JAV Kongresui, skirstomas į dešimt skyrių, antras – vykdomajai valdžiai – į keturis, trečias – teisminei valdžiai – į tris, ketvirtas – valstijoms ir jų piliečiams – į keturis skyrius, o penktas–septintas straipsniai neskaidyti. Vėliau Konstitucija buvo pildoma pataisomis.
Jungtinėse Valstijose AT taip pat aiškina ir teisės aktų bei žemesnių grandžių teismų verdiktų atitiktį konstitucijai. Atskiro konstitucinio teismo ten nėra.
