„Grinda“: kryptis – sostinės susisiekimo infrastruktūros kompetencijų centras

Nuotr. Kastyčio Mačiūno

Asfalto danga nusidėvi. Vienose gatvėse – dėl intensyvaus sunkiasvorių transporto priemonių eismo, kitose, rečiau važiuojamose, – tiesiog nuo amžiaus. Kiekvienu atveju skiriasi ir nusidėvėjimo sparta, ir asfalto dangos pažaidų tipai. O ar įmanoma prognozuoti, kada gatvės važiuojamoji danga jau prašysis remonto?

„Grinda“ ėmėsi kurti tokią gatvių priežiūros, remonto ir biudžeto planavimo sistemą. Specialia įranga nuskenavus gatvių važiuojamąją dalį bus galima įvertinti asfalto kokybę, numatyti prognozuojamą asfalto nusidėvėjimo spartą ir nustatyti remonto poreikį.

Įvertins 2.400 km Vilniaus gatvių dangos būklę

Šiemet numatyta nuskenuoti 2.400 km asfaltuotų Vilniaus miesto gatvių atkarpų, įvertinant kiekvienos važiuojamosios kelio dangos eismo juostos būklę. Atskiri dėmesio reikalaujantys ruožai bus tiriami papildomai. Gauti duomenys bus naudojami efektyviam ir racionaliam gatvių remonto prioritetų nustatymui.

Nuotr. Kastyčio Mačiūno

„Viena iš bendrovės strateginių krypčių – poslinkis nuo rangos darbų link inžinerinio-techninio pobūdžio kompetencijų ugdymo. Vertindami bendrovės specialistų gebėjimus valdyti itin sudėtingus projektus, esame pasirengę tapti miesto susisiekimo infrastruktūros kompetencijų centru,“ – sako Dalius Kuliešius, UAB „Grinda“ Gamybos tarnybos vadovas, šiuo metu laikinai einantis direktoriaus pareigas.

Pagrįsta duomenimis – todėl objektyvu

Visų tiriamų gatvių ruožai padalyti į 10 m ilgio atkarpas. Jas tiriant bus nustatytas vidutinis kiekvienos atkarpos provėžų gylis bei išilginio lygumo rodiklis (angl. International Roughness Index, IRI). Jis leidžia identifikuoti dangos pakitimus dar prieš jiems tampant duobėmis. Laiku ėmusis prevencijos priemonių kelio dangą galima naudoti ilgiau ir ją palaikyti kokybišką gerokai mažesnėmis sąnaudomis.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistai apdoros gautus duomenis, atsižvelgdami į surinktą informaciją, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus specialistai sudėlios gatvių tvarkymo prioritetus ir biudžetą.

Dangų tyrimui – itin moderni ir galinga įranga

Projektas susideda iš dviejų dalių, apimančių gatvių važiuojamosios dangos paviršiaus ir po ja esančių pagrindų tyrimus.

Pirmąją dalį – gatvių dangos paviršių tyrimus – atliks tarptautinė geodezinių tyrinėjimų įmonė UAB „LiMAP“, veiklą vykdanti trijuose žemynuose ir įgyvendinusi daugybę technologiškai itin sudėtingų projektų. Tai vienintelė įmonė Baltijos šalyse, galinti pasiūlyti tokį aukštą tyrinėjimo lygį.

Asfalto dangų skenavimui ir duomenų apdorojimui bus naudojama itin moderni įranga. LCMS-2 yra konkrečiai kelio dangos tyrimams sukurtas lazeris, galintis skenuoti 4 m pločio juostą, per sekundę užfiksuodamas 112 mln. taškų. Šis lazeris pasižymi ypač tikslia gylio geometrija ir generuoja labai detalią kelio dangos nuotrauką.

Duomenų fiksavimui naudojama sferinė kamera dėl savo techninių savybių fiksuoja nuotraukas net judant dideliu – 70–100 km/h – greičiu jų nesuliedama, taip pat pasižymi dideliu įrašymo greičiu ir geba ypač greitai prisitaikyti prie skirtingo apšvietimo – tai ypač svarbu tuneliuose ar po tiltais esančių dangų tyrimo kokybei. Visi kadrai yra preciziškai „surišami“ į vientisą sferinę nuotrauką.

Specializuota lazerio kūrėjų programinė įranga yra papildyta dirbtinio intelekto algoritmais, leidžiančiais automatiškai nustatyti IRI, provėžų gylius, skirtingai kategorizuojamus dangos įtrūkius, duobes, plyšius, mikrotekstūrą, lupimąsi, dirbtinius objektus (tokius kaip šuliniai, nuotekų grotelės ir pan.), kelio ženklinimą ir kitus parametrus. Tai pažangiausia šiuo metu rinkoje esanti įranga. Tokiam lazeriui valdyti naudojamas 20 fizinių „Intel“ branduolių turintis serveris.

Numatytas ir giluminių sluoksnių tyrimas

Papildomą atskirų ruožų giluminių sluoksnių tyrimą atliks Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) mokslininkai. Gatvių pagrindų kokybės matavimai atliekami naudojant krintančio svorio deflektometrą, kuris simuliuoja važiuojančios transporto priemonės rato dinaminę apkrovą. Šis tyrimas padės įvertinti skaldos ir smėlio sluoksnių sutankinimo būklę, grunto laidumą vandeniui ir kitus parametrus.

Reguliariai atliekamas tyrimas leis nuolat stebėti ir objektyviai vertinti gatvių važiuojamosios dalies būklę, remontui skirtų lėšų panaudojimo tikslingumą bei suskirstyti gatvių remonto prioritetus. Svarbiausia, Vilniaus gatvių infrastruktūros valdytojai matys realią, nepagražintą sostinės gatvių būklę ir galės priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl jos gerinimo.

PAPILDOMA AKTUALI INFORMACIJA:

• Vilniuje yra 1.495 gatvės, jos driekiasi 1.173 km.
• Projekto metu Vilniaus gatvėse bus ištirta 2.400 km eismo juostų.
• Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) 2017 m. atlikto tyrimo „Vilniaus miesto B ir C kategorijų gatvių būklės nustatymas ir įvertinimas“ metu bendras ištirtų gatvių ilgis sudarė 367 km.
• Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros vystymui (priežiūra, remontas, rekonstrukcija) 2018–2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 70,062 mln. EUR.