Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį atsiėmė savo grasinimą išsiųsti 10 Vakarų šalių ambasadorių dėl šių diplomatų bendro pareiškimo, kuriuo jie parėmė vieną kalinamą turkų pilietinės visuomenės lyderį.
Būta nuomonių, kad tokia T. Erdogano pozicija komplikuos Turkijos santykius su Vakarais, Europos Sąjunga ir NATO.
Visgi, buvo apsigalvota. Tokia žinia nuskambėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir dar kelioms šalims paskelbus identiškus pareiškimus, kuriuose teigiama, kad jos laikosi JT konvencijos, įpareigojančios diplomatus nesikišti į priimančiosios šalies vidaus reikalus.
R. T. Erdoganas susitiko su savo koalicijos partneriais iš ultranacionalistinės partijos, o paskui pirmininkavo kelias valandas trukusiam vyriausybės posėdžiui. Pranešama, kad ministrai perspėjo prezidentą apie pavojus ekonomikai, jei būtų eskaluojama įtampa su Ankaros vienais glaudžiausių sąjungininkų ir prekybos parterių.
Antrąjį susitikimą valstybės vadovas užbaigė pergalingai pareiškęs televizijoms, kad minėti 10 ambasadorių pasimokė ir „dabar bus atsargesni“.
Naujasis Vakarų pareiškimas „rodo, kad jie žengė žingsnį atgal nuo mūsų šalies šmeižimo“, – pabrėžė R. T. Erdoganas.
Liros kursas dolerio atžvilgiu pakilo iš istorinių žemumų, paaiškėjus, kad išvengta rimčiausios Turkijos ir Vakarų diplomatinės krizės per jau 19 metų trunkantį R. T. Erdogano valdymą.
JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as (Nedas Praisas) vėliau žurnalistams pareiškė, kad Vašingtonas ketina „toliau skatinti teisės viršenybę bei pagarbą žmogaus teisėms“ ir tuo pat metu spręsti su Turkija „daugelį abiem šalims svarbių klausimų“.
Ketvirtadienį R. T. Erdoganas pagrasino Vakarų pasiuntiniams, o šeštadienį žengė dar rimtesnį žingsnį – pavadino dešimtį pasiuntinių „nepageidaujamais asmenimis“.
Visų jų išsiuntimas būtų beprecedentis atvejis NATO valstybių narių santykiuose, tuomet perspėjo diplomatai.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
