Romo Kalantos auka – tai buvo labiau sakralinė auka, iš nevilties, priminusi ginkluoto pasipriešinimo brolių partizanų likimą, užkluptiems istrebitelių, susinaikinti patiems, tačiau nepasiduoti į priešo nelaisvę. Kokį portretą visuomenei, dabartiniam jaunimui vykstančio karo akivaizdoje kuria Romo Kalantos asmenybė? Kodėl kai kurie žmonės vis dar tebesijaučia nejaukiai, kalbėdami apie jaunuolį dėl laisvės pasirinkusį aukščiausią protesto formą – paaukoti savo gyvybę?
Apie vaikiną be titulų, mėgusį išsiskirti iš pilkos minios kitokiu mąstymu, stiliumi ir drabužiais, vaikiną, nekentusį sovietmečio ideologijos, skaičiusį Šapokos istoriją, norėjusį tapti kunigu, pasakosime istorinės dokumentikos TV laidų cikle „Priešaušrio Lietuva“ per INFO TV.
Dokumentinės apybraižos „Romas Kalanta – Heroizmo genas“ premjera – jau gruodžio 18 d., sekmadienį, 14.50 val. Kūrinio scenarijaus autorė ir režisierė žurnalistė Danguolė Bunikienė.
Svarbiausiu šios apybraižos akcentu tapo artimųjų saugomi ir niekur iki šiol neviešinti Romo rašinėliai apie gyvenimą ir mirtį, išskirtinės, Romo vaikystės, niekur nepublikuotos nuotraukos, žmonių, pažinojusių laisvės šauklį, atviras interviu ir pačių protesto dalyvių autentiški liudijimai.
Prabėgo 50 Kauno pavasarių nuo 1972 metų, kai devyniolikmetis Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, muzikinio teatro skverelyje, Kaune, virto ugnies fakelu. Šis įvykis okupuotoje Lietuvoje, prasiveržęs pro geležinę uždangą, atskleidė visam pasauliui tikrąjį režimo veidą. Svarbiausia – jaunų žmonių, gimusių pokario metais, širdyse įžiebė viltį ir suteikė jėgų begalinei drąsai priešintis sistemai.
Dokumentinėje apybraižoje prisiminimais apie Kauno pavasario įvykius dalinsis žinomi kauniečiai: fotomenininkas prof. Romualdas Požerskis, buvęs muziejininkas Algimantas Daugirdas, savanoriškos krašto apsaugos tarnybos pirmasis Kauno rinktinės vadas, garbės savanoris, dimisijos majoras Vitalijus Edvardas Straleckas. Kiek jie svarbūs šių dienų kontekste? Kodėl šis protesto aktas įvyko būtent Kaune, o ne kitame Lietuvos mieste?
Kai kurių žmonių atmintyje Romo, juodaplaukio, plačių pečių, išvaizdaus vaikino, portretas įsirėžė ilgam. Mokytoja Aldona Karkauskienė jam dėsčiusi lietuvių kalbą ir literatūrą sako nepamiršianti tos dienos, kai perskaitė vaikino atneštą rašinį. „Perskaičiusi rašinį, kurį vėliau skaitė Sniečkus (komunistų partijos pirmasis sekretorius) labai norėjau su juo pasikalbėti, bet tuo metu laiko neradau, nes reikėjo vesti kitas pamokas“, – lyg apgailestaudama pasakojo mokytoja TV laidų ciklo „Priešaušrio Lietuva“ kūrėjams. Žiūrovai pamatys išskirtinį ir labai atvirą mokytojos interviu praėjus keliems dešimtmečiams.
Apybraižos scenarijaus autorė daug bendravo ir su Romo artimaisiais: marčiomis Aušra, Jolanta ir Natalija, vasarą atskridusia iš JAV. Buvo įdomu išgirsti kokioje aplinkoje vaikinas augo, kas formavo jo tapatybę, pasaulėžiūrą. Iš kur jam kilo mintys apie laisvą žmogų, sovietmečio sistemos žlugimą, kai pati aplinka buvo persunkta brukamos komunizmo ideologijos?
„Toje šeimoje laisvės dvasia visą laiką ruseno ir jos skleidėja buvo mama Elena Kalantienė“, – tarsi paslaptį, apie kurią niekas iki šiol visuomenėje nekalbėjo, išdavė apybraižos kūrėjams marti Aušra, gyvenanti Palangoje. Jos vyro, šviesios atminties Antano Kalantos, iniciatyva sukaupta ir išsaugota disidento gyvenimą menanti autentiška medžiaga, nustebinusi kūrybinę grupę, buvo iškelta prieš operatoriaus kameros objektyvą.
Gyvenimo prasmės ieškojimas, keliami žmogaus egzistencijos klausimai buvo tapę Romo kasdienio gyvenimo palydovais. Tai galima įžvelgti beveik kiekviename vaikino sąsiuvinyje. Tarp matematikos formulių gražia rašysena išguldytos filosofiškos mintys. Kai kurias iš jų labai mėgo cituoti rašiniuose brolio Antano dukra Gabrielė, kurią šio filmo autorė taip pat spėjo pakalbinti trumpos viešnagės Lietuvoje metu. G. Kalantaitė labai didžiuojasi savo dėde ir sako, kad ši istorija, supurčiusi šios giminės šeimų gyvenimus, seniai tapo visos Lietuvos išsivadavimo iš okupacijos pradžios istorija. Jaunai merginai labai įdomu, kaip jos bendraamžiai supranta Romo Kalantos auką?
Dokumentikos kūrėjai apsilankė Lietuvos ypatingajame archyve, kur yra saugoma „kalantinių“, baudžiamoji byla, pažymėta numeriu 47 644, tapusi itin svarbiu archyviniu dokumentu. Joje suklijuotos saugumiečių darytos nuotraukos, įsegti liudininkų parodymai. Nuotraukose numeriais pažymėti pagrindiniai protesto organizatoriai. Objektas – numeris vienas – taip KGB- istai buvo įvardinę Vytautą Kaladę. Kodėl iki šiol prie jo namo net atminimo lentelės nėra? „Jeigu ne šis drąsus vaikinas, mes Kauno pavasario įvykių neturėtume, viskas būtų „nuglaistyta „ ir tyliai, ramiai nuėję į užmarštį“, – atvirai rėžė Povilas Girdenis apybraižos kūrėjams. TV žiūrovai išgirs intriguojantį pasakojimą apie 8 – o dešimtmečio jaunimo taikų pasipriešinimą sovietinei sistemai tuomet, kai buvo sutryptos protėvių tradicijos – atiduoti pagarbą mirusiam. KGB – istų „bananais“ čaižyti studentai nepabūgo ir šalinimo iš universitetų. „Tie patys čaižyti žmonės po dviejų dešimtmečių jau stovėjo Baltijos kelyje“, – kalbėjo fotomenininkas R. Požerskis.
Sukurti 8 dešimtmečio mokinio įvaizdį ir nuotaikas, šios apybraižos kūrėjams padėjo karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanai“ nariai ir Veršvų gimnazijos esami ir buvę mokiniai. Apie visa tai ir dar daugiau pamatysite dokumentikos laidoje „Priešaušrio Lietuva“ – jau gruodžio 18 d., sekmadienį, 14.50 val. per INFO TV. Po transliacijos dokumentinę apybraižą „Romas Kalanta – Heroizmo genas“ galėsite peržiūrėti jums patogiu metu LNK.LT mediatekoje.
Projekto partneriai – „Volfas Engelman“, „Danspin“, viešbutis „Pušynė“ ir statybos įmonė „Žimpra“, portalas kaunieciams.lt .
Danguolė Bunikienė
