Didžiausi mitai apie energetiką sostinėje

Balandžio 17-ąją tradiciškai minima Lietuvos energetikų diena, žyminti šalies elektrifikacijos pradžią. Šią dieną švenčiami profesiniai laimėjimai energetikos srityje, tačiau energetikos specialistai sako, kad kartais milžiniškas progresas lieka nepastebėtas, o sektorių persekioja dešimtmečius gajūs mitai. Tad Vilniaus miesto savivaldybė drauge su energetikos įmonėmis dalijasi dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis ir kviečia gyventojus pasitikrinti savo žinias.

Pasak Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko, didžioji dalis neteisingos informacijos apie energetiką sklinda, nes ilgą laiką gyventojams nebuvo pasiūlyta patraukli prieiga prie faktų, tad Vilniaus miestas ir didžiausios sostinėje veikiančios energetikos įmonės AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Ignitis grupė“ šiuo metu intensyvina komunikaciją ir planuoja įgyvendinti ne vieną edukacinę iniciatyvą.

„Energetika yra išskirtinė ūkio šaka, nes yra paremta sudėtingais fizikiniais procesais. Daugelis jų vyksta už uždarų durų, kur ne kiekvienas gali patekti, todėl gyventojai apie energetikų veiklą žino mažai. Šiandien norime tas duris šiek tiek plačiau atverti ir paneigti stereotipus apie paslaugas kuriomis savo buityje naudojamės kasdien“, – sako V. Benkunskas.

Centrinis šildymas ne mažiau taršus nei kūrenimas kietuoju kuru.

Mitas. Kauno technologijos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad kūrenant malkas buitiniuose katiluose nuodingų dujų koncentracija siekia 5000 milijoninių tūrio dalių (ppm).  O reguliuojant katilo galią, tarša gali išaugti iki 30 000 ppm. Tuo tarpu centriniam šildymui naudojamuose energetiniuose katiluose susidaro ne didesnė nei 1 pmm dujų koncentracija. Lyginant su centrinio šildymo sistemų naudojamais katilais, buitiniai katilai išskiria tūkstančius kartų didesnę taršą.

Be to, didžioji dalis Vilniuje šildymui naudojamo kuro – atsinaujinantys ištekliai. 60–65 proc. sostinėje pagaminamos šilumos yra „žalia“, o vasarą šis rodiklis siekia 100 proc. – šiltuoju sezonu karštas vanduo ruošiamas deginant tik biokurą. Skaičiuojama, kad Vilniaus kogeneracinei jėgainei pradėjus veikti pilnu tempu, šis rodiklis dar labiau gerės – per metus 90 proc. šilumos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.

Vilniaus šilumos tinklai gamina tik šilumą.

Mitas. Nors pavadinimas sufleruoja ką kita, Vilniaus termofikacinėje elektrinėje, kurią valdo AB Vilniaus šilumos tinklai, ruošiamas ne tik termofikacinis vanduo, apšildantis vilniečių namus ir kaitinantis geriamąjį vandenį, bet ir elektros energija. Dujiniuose garo katiluose pagaminamas garas suka turbiną su generatoriumi, kurių elektra naudojama savoms elektrinės reikmėms, o biokuru kūrenamame garo katile pagamintas garas suka kitą turbiną su generatoriumi. Jo pagaminta elektra parduodama Energijos skirstymo operatoriui kaip „žalia“ elektros energija.

Be to, Vilniaus šilumos tinklai analizuoja centralizuotos vėsos tiekimo galimybes ir jau artimiausiais metais klientams pasiūlys centralizuotos vėsos paslaugas – vilniečiai namus galės ne tik šildyti, bet ir atsivėsinti.

Iš Vilniaus termofikacinės elektrinės kaminų rūksta taršūs balti dūmai.

Mitas. Deginant biokurą garo katile susidarę dūmai yra šalinami per kaminą, bet tik po to, kai yra išvalomi nuo kietųjų dalelių tris kartus, trimis specialiais įrenginiais. Monitoringo sistema rodo, kad sudeginus biokurą ir išvalius dūmus į aplinką išleidžiama maždaug 30 kartų mažiau kietųjų dalelių, negu reikalauja aplinkosaugos normos.

Kituose kaminuose deginamos tik gamtinės dujos, o iš jų virstantys balti kamuoliai didžiąją dalimi yra sudaryti iš vandens garų.

Visuose kaminuose yra įdiegta nepertraukiamai veikianti dūmų monitoringo sistema. Kiekvienas gyventojas internetu gali stebėti, kokia yra kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracija.

Centrinis šildymas nuolat brangsta.

Mitas. Šiemet centrinio šildymo kaina Vilniuje – žemiausia per visą dešimtmetį. 2011–2012 m. šaltuoju sezonu, ji siekė net 8,51 ct/kWh, o šiemet buvo perpus mažesnė – 4,04 ct/kWh.

Jei vis dėlto manote, kad jūsų sąskaita per didelė, greičiausiai jūsų pastate suvartojama daugiau šilumos. Dažniausiai taip nutinka, kai namai ir jų inžinerinės sistemos yra pasenusios ir nesandarios. Geriausias problemos sprendimas tokiu atveju – renovacija. Skaičiuojama, kad ekonomiškesni namai sunaudoja iki 35 proc. mažiau šilumos energijos nei senesnės statybos būstai, pasižymintys didesniu šilumos kiekio pralaidumu.

Kasmet vykdomas vamzdynų remontas ir karšto vandens atjungimai dėl bandymų užtrunka amžinybę.

Mitas. 90 proc. Vilniaus šilumos tinklų atliekamų hidraulinių bandymų trunka ne ilgiau nei 2 dienas ir net 50 proc. hidraulinių bandymų yra atliekami per 1 dieną. 2020 metų vidurkis – 1,18 dienos.

Nors dienos be karšto vandens tampa tikru iššūkiu, hidrauliniai bandymai ir planiniai remontai yra būtini, kad šilumos tinklai būtų tinkamai paruošti šildymo sezonui ir jo metu būtų išvengta gedimų ar avarijų trasose.

Jei karšto vandens atjungimas trunka ilgiau kaip 2 dienas, Vilniaus šilumos tinklai įjungia mobilią katilinę, tokiu būdu užtikrindami nenutrūkstamą karšto vandens tiekimą.

Šilumos tiekėjai gali reguliuoti šilumą daugiabučiuose namuose.

Mitas. Nei Vilniaus šilumos tinklai, nei kiti šilumos tiekėjai negali reguliuoti, kiek šildomi radiatoriai arba kokia temperatūra palaikoma butuose. Visa tai – pačių gyventojų rankose. Namo vidaus sistemų priežiūrą daugiabučiuose namuose atlieka būsto administratoriai ar specialiai paskirti prižiūrėtojai.

Šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, netgi gali savo nuožiūra nusistatyti šildymo sezono pabaigą. Vienintelė sąlyga – atsižvelgti į nustatytas higienos normas. Jei daugiau nei pusė gyventojų sutinka su sprendimu paankstinti ar pavėlinti šildymo nutraukimą, tereikia informuoti Vilniaus šilumos tinklus.

Karšto vandens iš čiaupo gerti ar naudoti maisto gaminimui negalima.

Mitas. Karštas vanduo nuo šalto nesiskiria niekuo, išskyrus savo temperatūra. Geriamasis vanduo sostinėje atitinka visus kokybės standartus, todėl tiek šaltą, tiek karštą vandenį maisto ruošai ar karštiems gėrimams naudoti galima.

Gerti į butelius supilstytą vandenį sveikiau nei iš čiaupo. 

Mitas. Vilniuje gyventojams tiekiamas vanduo yra ne tik saugus ir kokybiškas, bet ir turi nemažai mineralinių medžiagų – iš vandens gauname nuo 1 iki 10 proc. per parą žmogui reikalingų mikroelementų. Be to, vilniečiams tiekiamas tik požeminis vanduo, kuris yra apsaugotas nuo išorinės taršos, o kad gyventojų namus jis pasiektų tikrai švarus, nuolatos tikrinama 50 vandens kokybės rodiklių.

Tuo tarpu plastikiniai buteliai ir vanduo juose yra ne itin draugiškas aplinkai, o kartais – ir žmogui. Mokslininkai aiškina, kad vienkartinės plastiko pakuotės yra netvarios dėl cheminių medžiagų migracijos. Kai kurios plastiko pakuotės gali išskirti toksiškų medžiagų, tokių kaip stibis ir ftalatai, kurios per supakuotą maistą ir gėrimus patenka į žmogaus organizmą, o išmestos teršia aplinką ir kenkia kitiems gyviesiems organizmams.

Siekiant sumažinti toksiškų medžiagų naudojimą, sostinės savivaldybė ir bendrovė „Vilniaus vandenys“ ragina vartoti vandenį iš čiaupo, o miesto viešosiose erdvėse ir ugdymo įstaigose – naudotis geriamojo vandens fontanėliais.

Vilniuje pradėjo veikti kogeneracinė jėgainė, gaminanti energiją iš deginamų atliekų. Ar deginti jas nepavojinga?

Nepavojinga. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įdiegta viena moderniausių dūmų valymo sistemų visoje Europoje – naudojamos nekatalitinio valymo sistemos, dūmų valymo reaktoriai ir rankoviniai filtrai. Sistema dūmų emisijas sumažinti gali netgi daugiau nei leistina pagal ypač griežtus Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus.

Be to, jėgainėje veikia emisijų matavimo sistema – jėgainės specialistai ir Aplinkos apsaugos departamentas kas dieną tikrina emisijas ir teikia gyventojams laisvai prieinamas ataskaitas.

Jei atliekos bus sudeginamos elektros ir šilumos energijai išgauti, mažiau žaliavų bus perdirbta.

Mitas. Elektros energijos ir šilumos gamybai naudojamos tik tos atliekos, kurios po išrūšiavimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pasirodo netinkamos perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui.

Nors tikimasi, kad ateityje bus įdiegta beatliekinė gamyba, o gyventojų vartojimas bus sąmoningas ir mūsų aplinkoje atliekos visai nesusidarys arba bus visiškai perdirbamos, kol kas vienas šalies gyventojas per metus vidutiniškai sukaupia apie 464 kilogramus komunalinių atliekų ir šis skaičius vis dar auga. Dėl šios priežasties kogeneracinės jėgainės vis dar užima svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, mat neperdirbamos atliekos tampa gyventojams naudinga elektros ir šilumos energija. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje kasmet planuojama sudeginti 160 tūkst. t atliekų, kurios kitu atveju nukeliautų į sąvartynus.

Norinčius apie energetiką sužinoti daugiau arba pasitikrinti jau turimas žinias, AB Vilniaus šilumos tinklai ir Vilniaus miesto savivaldybė balandžio 17 d. kviečia į teminį, Energetikų dienai paminėti skirtą protmūšį su Robertu Petrausku. Daugiau informacijos ir registraciją į nemokamą žaidimą čia.