„Teisėta”, bet neteisinga – to irgi visiškai pakanka premjero politinei atsakomybei, t. y. at(si)statydinimui iš pareigų. Ir taip turėtų būti.
Tad atsakymas į premjero pareiškimą vertinant vidaus „audito” išvadą yra – kitaip turi ir gali būti.
Kiek suprantu, ILTE puikiai suvokė tai, kas aišku bet kam nepraradusiam sveiko proto ir teisingumo jausmo, – kad abi premjero ir jo verslo partnerio įmonės yra susijusios.
Tačiau pasinaudota formaliu Lietuvos įstatymo aiškinimu ir taikymu, tiksliau tuo, kad jame ne visa apimtimi perkeltas ES teisėje ir ESTT praktikoje formuluojamas susijusių įmonių apibrėžimas, pagal kurį susijusiomis laikomos ne tik viena kitą kontroliuojančios, bet ir tų pačių akcininkų įmonės.
Pasinaudojimas tokia įstatymo landa gal ir yra paplitusi praktika, bet tai nėra tas sąžiningumo ir teisingumo etalonas, kuriuo turėtų naudotis premjeras. Ir tai tikrai nėra toks elgesys, kuris leistų visuomenei pasitikėti politikais bei apskritai valdžios institucijomis.
Taip kad jei ILTE žinojimas apie susijusias premjero įmones gal ir galėtų padėti išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės už kreditinį sukčiavimą (žinoma, dar lieka aspektas, ar paskola naudojama pagal paskirtį), tai nuo politinės atsakomybės neturėtų gelbėti. Žinoma, demokratinėje teisinėje valstybėje, kurios testas kaip tik ir laikomas.
Autorius yra Europos parlamento narys, išrinktas atstovaujant Laisvės partijai.
