Bažnytinio paveldo muziejus tęsia vienuolijų istorijos temą ir naujojoje parodoje pristato pamokslininkų, dar vadinamų dominikonais, ordiną bei plačiau supažindina su Lietuvai svarbiais dviem šventaisiais – Šv. Dominyku ir Šv. Hiacintu.
Brolių dominikonų – šventųjų Hiacinto ir Dominyko – istorija skaičiuoja jau aštuonis šimtmečius. Šventasis Dominykas – Pamokslininkų, dar vadinamų dominikonais, ordino įkūrėjas.
„Lietuvoje Šv. Dominykas yra dažnai vaizduojamas su pirmuoju lenkų dominikonu – Šv. Hiacintu. Kuris, pasak legendos, pats buvo atvykęs į Lietuvą ir vėliau, jau 17 a., išpopuliarėjus tai legendai Lietuvoje, buvo netgi paskelbtas vienu iš Lietuvos globėjų“, – pasakoja parodos kuratorė Birutė Valečkaitė.
Pagal legendą, dominikonų misijų Lietuvoje pradžia 13 amžiuje ir siejama su šio šventojo apsilankymu šalyje. Nors vėliau istorikai legendą paneigė, abu šventieji su Lietuva siejami netiesiogiai – per savo mokinius.
„Yra žinoma, kad Hiacinto bendražygis, dirbęs kartu su juo Prūsijoje, Kulmo vyskupas, dominikonas Heidenreichas, vainikavo Mindaugą Lietuvos karaliumi, o tais pačiais 1253 m., vienas iš Hiacinto mokinių – palaimintasis Vitas – buvo paskirtas pietų Lietuvos vyskupu“, – nurodo B. Valečkaitė.
Vienas vertingiausių Bažnytinio paveldo muziejuje pristatomų eksponatų – paveikslas iš Anykščių rajono, Traupio bažnyčios. Paveiksle matyti viena dažniausių abiejų šventųjų vaizdavimo tradicijų Lietuvoje – kai jie kartu kelia Švenčiausiosios Mergelės Marijos skulptūrėlę.
Paroda suskirstyta į šešias erdves, kurių kiekviena perteikia skirtingas šių šventųjų vaizdavimo tradicijas. Pirmieji šventojo Dominyko atvaizdai, laikantis šventojo valios, pasirodė praėjus keliolikai metų nuo jo mirties, daug dėmesio išvaizdai neskyrė, tačiau šventąjį galima atpažinti iš kelių atributų.
„Pavyzdžiui, Šv. Dominykas dažniausiai yra vaizduojamas su šunimi, nešantis deglą, nes jo mama, palaimintoji Joana, besilaukdama kūdikio susapnavo, kad pagimdo šuniuką, kuris neša deglą aplink visą pasaulį ir jį uždega. Tai tapo simboliu, kad jos sūnus taps garsiu pamokslininku, kuris neš Dievo šviesą žmonėms“, – tęsia parodos kuratorė.
Šv. Hiacintas dažniausiai vaizduojamas su monstrancija ir Mergelės Marijos skulptūra rankose.
15 amžiuje tapo įprasta šventąjį Dominyką Lietuvoje sieti su rožinio malda ir vaizduoti jį gaunantį rožinį iš Švenčiausiosios Mergelės Marijos. Vis dėlto, manoma, kad ši legenda atsirado per klaidą – vienas dominikonas, Alanas de Rupe, sumaišė šventąjį Dominyką su bendravardžiu – Šv. DominykU iš Prūsijos, kuris ir pasiūlė maldas, panašias į rožinį.
„Tačiau rožinio brolijos buvo labai populiarios visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Būtent per jas buvo išlaikytas, galima sakyti, pamaldumas Šv. Dominykui 19 a. Rusijos ir Prūsijos imperijų valdžių sprendimu uždarius visus dominikonų vienuolynus Lietuvoje“, – tvirtina B. Valečkaitė.
Kaip dar keitėsi šventojo Dominyko ir šventojo Hiacinto vaizdavimo tradicija per aštuonis šimtmečius Bažnytinio paveldo muziejuje atspindi eksponatai, surinkti iš keliolikos šalies parapijų, muziejų, bibliotekų ir privačių kolekcijų.
Šaltinis: LRT.LT
