Aplinkosaugos organizacijos ragina politikus ir atsakingas valdžios institucijas atkreipti dėmesį į nesprendžiamus klausimus transporto sektoriuje. Pataikaudami rinkėjams Seimo nariai jau palaidojo automobilių taršos mokestį, o dabar ignoruojama netvarių degalų problema – Lietuvoje neįmanoma įsigyti dyzelino, kuriame nebūtų įmaišyta palmių aliejaus biopriedo.
Pasak aplinkosauginės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus, transporto sektorius – vienas iš didžiausių teršėjų, tačiau šiame sektoriuje aplinkosauginės problemos arba per lėtai sprendžiamos, arba visiškai ignoruojamos.
Didelį susirūpinimą kelia dyzelinu varomos transporto priemonės – Lietuvos keliais važinėja daugiau nei 1 mln. dyzelinu varomu lengvųjų automobilių, sunkusis transportas (vilkikai ir traktoriai) – beveik visi dyzeliniai. Pasak aplinkosaugininko, automobilių taršos mokestis būtų buvęs efektyvus sprendimas mažinti taršos problemą, deja, įstatymų leidėjai pabūgo imtis ryžtingų sprendimų ir mokesčio projekto nesvarstė.
„Negana to, jau antrą žiemą iš eilės Lietuvoje neįmanoma įsigyti dyzelino, kuriame nebūtų įmaišyta biopriedo iš palmių aliejaus priedo PFAD. Aplinkosaugininkų įsitikinimu, tai netvarūs degalai, nes jų gamyba susijusi su didelio mąsto atogrąžų miškų ir gyvūnijos naikinimu. Deja, visuose Lietuvos degalinių tinkluose kitų tvaresnių alternatyvų šiam dyzelinui dabar nėra“ – teigė D. Tracevičius.
Tokiu būdu pažeidžiami vartotojų interesai, nes pagal dabar galiojančius teisės aktus, degalų prekybininkai neprivalo vartotojų informuoti apie degalų sudedamąsias dalis. Todėl absoliuti dalis vairuotojų net nežino, kad degalinėje įsipylė dyzelino, kurio sudėtyje yra priedo, tikėtina, pagaminto iškirtus biologine įvairove išsiskiriančius atogrąžų miškus.
Problemos nesprendžia iš esmės
Lietuvos aplinkosauginės organizacijos palmių aliejaus degaluose klausimą kelia jau ne vienerius metus. Pernai „Žiedinės ekonomikos“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 76 proc. respondentų pritaria, jog reikia spręsti palmių aliejaus problemą. Tačiau politikai ir valdžios institucijų vadovai nėra linkę atsižvelgti į daugumos gyventojų nuomonę ir šio klausimo spręsti iš esmės.
Pernai buvo priimtas Alternatyvių degalų įstatymas Lietuvoje uždrausti palmių aliejaus naudojimą degaluose nuo 2024 metų. Tuomet įstatymų leidėjai džiaugėsi radę sprendimą, bet, pasak aplinkosaugininkų, buvo tik „uždėta varnelė“, o įstatyme palikta landa biopriedui iš palmių aliejaus produkto PFAD. Šiam produktui įstatyme numatytas draudimas negalioja, o naftos produktų gamintojai jį įmaišo dyzelinius degalus.
Ragina pradėti nuo savęs
D. Tracevičius pastebi, kad, politikai mėgsta kelti ambicingus tikslus ir žarstyti skambius pažadus dėl aplinkosaugos problemų sprendimo, tačiau jų įgyvendinimas stringa.
Aplinkosaugininkas linki politikams būti nuoširdesniems ir „žaliąją“ politiką įgyvedinti pradedant nuo asmeninio pavyzdžio. „Ne paslaptis, kad daug Seimo narių patys vairuoja dyzelinius automobilius, taigi į baką įsipila ir degalų su palmių aliejumi. Ir tai tie patys Seimo nariai, kurie balsavo už palmių aliejaus draudimą degaluose“, – stebėjosi D. Tracevičius.
„Žiedinės ekonomikos“ vadovas taip pat paragino Seimą, Vyriausybę, ministerijas ir kitas valdžios institucijas atsisakyti didelio variklio galia pasižyminčių, senesnio amžiaus taršių dyzelinių automobilių, o vietoje jų įsigyti taupesnes ir labiau aplinką tausojančias transporto priemones.
