Gerai, kad yra Konstitucijos žinovų ir jiems rūpi, jog prireikus Lietuvoje būtų dislokuotas NATO sąjungininkių branduolinis ginklas, skirtas bendrai gynybai ir agresoriaus atgrasymui.
Tik esu įsitikinęs, jog ir dabar, nekeičiant Konstitucijos, Lietuvoje galima dislokuoti tokį branduolinį ginklą. Mat Konstitucijos 137 straipsnio tekstas draudžia Lietuvoje dislokuoti ne tik branduolinį ginklą, bet ir užsienio valstybių karines bazes.
Tačiau Konstitucija juk nėra savižudybei skirtas aktas, todėl ji negali būti aiškinama kaip atimanti iš Lietuvos valstybės pačią efektyviausią gynybos ir saugumo užtikrinimo priemonę – bendrą gynybą pagal Šiaurės Atlanto Sutartį. Tad LR Konstitucinis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutarimu Konstitucijos 137 straipsnį išaiškino siaurinamai, kaip draudžiantį tik Lietuvos saugumui keliančias grėsmę užsienio valstybių karines bazes ir leidžiantį bendrai gynybai skirtas NATO sąjungininkių bazes.
O KT nutarimas pagal galią prilygsta Konstitucijai, nes yra vienintelis oficialus ir privalomas Konstitucijos aiškinimas.
Toje byloje buvo sprendžiamas tik užsienio šalių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Lietuvoje atitikties Konstitucijai klausimas. Specialiai branduoliniam ginklui skirto aiškinimo nėra. Tačiau kas įtikinamai įrodys, jog tokia pati konstitucingumo formulė neturi būti taikoma branduolinio ginklo dislokavimui, kai jis Konstitucijos 137 straipsnyje yra šalia užsienio valstybių karinių bazių. Akivaizdu, kad ir aiškinimas turi būti vienodas.
Na, nebent būtų noras apskritai nusikratyti viso Konstitucijos 137 straipsnio… Kad neerzintų – dėl teksto gražumo formaliosios priežasties.
P.S. Palieku nuošalyje klausimą, kiek apskritai diskusija dėl Konstitucijos 137 straipsnio keitimo nėra tam tikras darbo imitavimas, nes jokie požymiai nerodo, jog branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje gali būti realiai svarstoma galimybė.
