Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos specialistai į 9 mėnesių nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje lapkričio pradžioje palydėjo nemažą būrį būsimų jaunųjų karių, tarp kurių buvo ir Kovas Luksas. Mėgstantis keliauti entuziastingas jaunuolis į Lietuvą atvyko iš Argentinos ir po svarstymų, kurį kelią pasirinkti – stoti į universitetą ar eiti į kariuomenę – po lietuvių kalbos kursų Vilniaus universitete lapkričio pradžioje užsivilko kario uniformą ir ištarė priesaikos žodžius Tėvynei.
Su pilietinę pareigą nusprendusiu atlikti jaunuoliu kalbėjomės prieš jam išvykstant į tarnybos vietą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione ir pirmosiomis tarnybos savaitėmis esant laisvesniam nuo karinių užsiėmimų laikui.
Argentina–Lietuva: jungiantys ryšiai
Apie pirmuosius lietuvius, pasiekusius Argentiną ir ten palikusius pėdsakus šalies istorijoje, žinome nedaug: XIX a. Petras Dautantas kovojo dėl Argentinos nepriklausomybės, o 1863 metų sukilimo Lietuvoje dalyvis Izidorius Šlapelis pabėgo iš tremties Sibire į Argentiną bei ten įsikūręs paliko ryškius pėdsakus vietos bendruomenėse.
Jaunesniojo eilinio Kovo Lukso giminaičiai iš Lietuvos į Argentiną išvyko maždaug prieš 100 metų, susipažino lietuvių bendruomenėse, į kurias eidavo savaitgaliais pašokti, ir pradėjo kurti gyvenimą svečioje šalyje. Argentinoje gimė ir susipažino Kovo seneliai ir tėvai.
Kovas gimė Mendosoje, prie Čilės sienos, vėliau gyveno Brazilijoje, o būdamas 9 metų persikėlė į Buenos Aires. Nors lietuvių bendruomenių yra nemažai, bet jų organizuojamuose renginiuose Kovas nesilankydavo, nes gyveno tolokai nuo Buenos Airių centro ir iki lietuvių bendruomenės kelionė trukdavo beveik 1,5 valandos automobiliu. Gyvas ryšis su šeimos istorija užsimezgė Kovui atvykus į Lietuvą prieš dvejus metus. Lietuvoje jam nuostabą kėlė tai, kad čia galima rasti daug giminės istorijos ženklų, susijusių su jo artimaisiais Biržuose ir Kaune. To nėra Argentinoje.
Pomėgiai: kelionės ir sportas
Entuziastingas jaunuolis atviras: kelionės ir sportas yra du jo pomėgiai, kuriems skyrė daug dėmesio Pietų Amerikoje (Argentinoje) ir dabar skiria Europoje.
Pagrindinis stimulas keliauti, pasakoja Kovas, yra noras pamatyti, kaip žmonės gyvena, sužinoti jų istorijas. Lygindamas keliavimą Pietų Amerikoje ir Europoje, pastebi, kad Argentinoje dažniausiai keliaujama lėktuvais, nors autobusais yra pigiau. Prisipažįsta, kad įsimintiniausias jam yra apsilankymas Patagonijoje, kur 12 dienų stovyklavo su draugais ir grožėjosi ežerų gausa bei įspūdinga gamta. Europoje aplankęs keletą šalių, susižavėjo Belgija, draugiškais žmonėmis ir miestais.
Aktyvaus gyvenimo būdo šalininkas Kovas, gyvendamas Argentinoje, išbandė irklavimą, regbį, tenisą ir, žinoma, futbolą, o atvykęs į Lietuvą pradėjo bėgioti ir ėmė lankytis sporto klube.
Kovas pastebi, kad Lietuvoje daugiau mokoma mokyklose nei Argentinoje, skaityti reikia daugiau čia, Lietuvoje. Noras gerai išmokti lietuvių kalba skatina skaityti knygas lietuviškai – šiuo metu jis skaito „Riešutų duoną“.
Pasirinkimų motyvai
Kalbamės apie šiuo metu bestseleriu tapusią JAV karinių jūrų pajėgų veterano admirolo W. H. Mcraven’o knygą „Herojaus kodas“ (išleistą ir lietuvių kalba) ir asmenybes, kurias laiko sektinais pavyzdžiais. Pagalvojęs Kovas pripažįsta, kad, ko gero, jo tėvai savo poelgiais yra tie, kurie kelia jam pagarbą ir iš jų mokosi, kaip būti pavyzdžiu savo vaikams.
Pasirinkimą atvykti į Lietuvą lėmė ir pokalbis su tėčiu, kuris jaunas atvyko į Čikagą ir nusprendė gyventi savarankiškai. Sužavėtas tėčio istorijos kelionei į Lietuvą ryžosi ir pats Kovas.
Į Lietuvą atvyko jis atvyko prieš 2 metus ir savarankiškai pradėjo gyventi savo prosenelių krašte. Čia jis jaučiasi sau palankioje aplinkoje. Kovas prisipažįsta, kad dabar nesirenka gyventi Ispanijoje ir Italijoje, nes ten nėra artimų draugų ir jaustųsi vienišas. Į kitą kultūrą atvykusiems nėra paprasta pradėti gyvenimą iš naujo, įsigyventi – dalis jo draugų, pagyvenusių Lietuvoje, nepritapo ir išvyko kitur.
„Lietuva man atidarė duris ir aš čia noriu likti“, – atviras Kovas.
Į šalį atvykęs Kovas baigė lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete ir pradėjo svarstyti apie tolimesnes studijas. Dėliodamas artimiausių metų planą, Kovas nusprendė, kad racionaliausia būtų pasirinkti tarnybą Lietuvos kariuomenėje, o paskui studijuoti universitete: jaunuolis norėtų gilintis į inžinerinius mokslus, o paskui planuoja studijuoti verslo magistro studijas.
„Kariuomenėje yra labai daug gerų dalykų: galiu išmokti kalbėti gerai lietuviškai, galiu pabandyti atrasti savo vietą gyvenime, ką norėčiau ir galėčiau veikti, noriu išbandyti save ir įsitikinti, ar aš tinkamas ar netinkamas tarnybai. Gal čia neblogai, bet tai nėra mano profesija, mano svajonė. Suprantu, kad yra galimybė ir noriu ja pasinaudoti“, – apie tarnybos pasirinkimo motyvus atvirauja Kovas, privalumus įžvelgdamas ir socialinėse garantijose (suteikiama gyvenamoji vieta, maitinimas, mokomos išmokos).
Temą apie pasirinkimus užbaigiame klausimu apie profesinę karo tarnybą. Kovas neskuba apsispręsti ir atsako, kad kurį laiką patarnaus ir matys, ar tinka jam tarnyba, ar jaučiasi savo vietoje ir nuspęs, ar pasilikti Lietuvos kariuomenėje.
Pažintis su Lietuvos kariuomene
Lapkričio pradžioje pradėjęs 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Kovas pripažįsta, kad reali patirtis pirmosiomis savaitėmis yra priešinga nei įsivaizdavo prieš tarnybą. Prieš pasirinkdamas tarnybos vietą, kaip ir dauguma vykstančių į tarnybą, skaitė ir domėjosi apie jas, o galutinai apsispręsti pasirinkti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalioną padėjo internete perskaitytos publikacijos apie batalioną.
„Pirmas įspūdis puikus – nieko panašaus neįsivaizdavau. Iš pradžių turėjau įsivaizdavimą apie kariuomenę, žinojau, kad nebus nieko panašaus į tai, kas buvo prieš daugelį metų, bet vis tiek šiek tiek bijojau, kokius žmones rasiu. Bet išėjo visiškai priešingai – tarnybos draugai labai malonūs ir labiausiai stebina tai, kad ne tik draugai, bet ir instruktoriai bei viršininkai yra vienodai malonūs ir draugiški“, – pasakoja jaunesnysis eilinis Kovas.
Jaunasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono karys džiaugiasi gauta ekipuote, uniforma ir batais, taip pat ir priskirtu ginklu, su kuriuo jau teko prisiekti Tėvynei ir iššauti pirmuosius šūvius. Kariškas gyvenimas prisijaukinamas pamažu, bet jaunesniojo eilinio Kovo entuziazmas motyvuoja ir veda jį į priekį.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos informacija.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono ir Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir nuotraukos.
The post Iš Argentinos į tarnybą Lietuvos kariuomenėje atvykęs Kovas Luksas: man Lietuva atidarė duris, todėl liksiu čia appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
