Magistralėje
Vilnius–Kaunas–Klaipėda
vidutinis
metinis
eismo
intensyvumas
kai
kuriuose
ruožuose
viršija
net
30
tūkst.
automobilių.
Statistikos
duomenimis,
šiame
kelyje
fiksuojamas
didžiausias
transporto
srautas
ne
tik
Lietuvoje,
bet
ir
visose
Baltijos
šalyse.
Pasibaigęs
pirmasis
ruožo
Vilnius–Kaunas
rekonstrukcijos
etapas
ne
tik
sutrumpino
kelionių
tarp
Vilniaus
ir
Kauno
laiką,
bet
ir
užtikrino,
kad
vairuotojai
kelyje
galėtų
jaustis
saugiai.
Lietuvos
automobilių
kelių
direkcijos
vadovo
Mariaus
Švaikausko
teigimu,
rekonstrukcija
magistralėje
Vilnius–Kaunas
buvo
reikalinga
todėl,
nes
šis
kelio
ruožas
yra
labai
svarbus
tiek
Lietuvos,
tiek
tarptautiniam
susisiekimui.
„Siekiant
užtikrinti
sklandų
visų
transporto
priemonių
judėjimą,
šiame
kelio
ruože
buvo
būtina
įgyvendinti
inovatyvias,
saugias
eismo
organizavimo
priemones,
kurios
sudarytų
galimybes
padidinti
leistiną
greitį
iki
130
km/h.
Tai
reiškia,
kad
atstumą
nuo
Vilniaus
iki
Kauno
galima
įveikti
greičiau,
tačiau
atkreipiame
dėmesį,
kad
visada
reikia
rinktis
saugų
važiavimo
greitį,
ir
ne
didesnis
greitis
yra
svarbiausias
kriterijus.
Svarbiausia
tai,
kad
po
rekonstrukcijos
šiuo
kelio
ruožu
važiuoti
yra
saugiau
ir
patogiau“,
–
sako
jis.
Praėjusiais
metais
ruožui
Vilnius–Kaunas
buvo
suteikta
automagistralės
kategorija,
leistinas
maksimalus
greitis
vasaros
laikotarpiu
kilo
iki
130
km/h,
žiemą
–
iki
110
km/h.
Pašnekovas
tikina,
kad
tai
buvo
galima
padaryti
tik
tada,
kai
buvo
įdiegta
inžinerinių
eismo
saugos
priemonių
visuma,
kuri
padėtų
užtikrinti
ne
tik
patogų,
bet
ir
saugų
susisiekimą
tokio
intensyvumo
kelyje.
Pradėjo
antrąjį
rekonstrukcijos
etapą
M.
Švaikauskas
sako,
kad
ruožo
Vilnius–Kaunas
rekonstrukcija
jau
baigta.
Jos
metu
buvo
įrengti
metaliniai
apsauginiai
atitvarai
skiriamojoje
kelio
juostoje,
dalyje
kelio
ruožų
įrengtos
tinklo
tvoros
nuo
laukinių
gyvūnų,
rekonstruotos
greitėjimo
ir
lėtėjimo
juostos,
įrengti
pėsčiųjų
takai
bei
perėjos
skirtingame
lygyje,
sumontuotos
greičio
valdymo
ir
įspėjimo
sistemos,
įrengtas
apšvietimas.
„Užbaigti
ir
Gariūnų,
Dėdeliškių,
Skirmantiškių,
Jakštonių,
Strošiūnų
požeminiai
pėsčiųjų
praėjimai
bei
rekonstruota
Kaišiadorių
skirtingo
lygio
sankryža.
Antruoju
rekonstrukcijos
etapu
bus
iš
esmės
rekonstruotas
ir
išplatintas
Kleboniškio
tiltas.
Tai
leis
atskirti
tranzitinį
eismą
nuo
vietinio
ir
taip
užtikrinti
jo
saugą.
Galiausiai,
vidurinis
tiltas
bus
skirtas
tik
tranzitiniam
eismui,
o
kol
rekonstrukcija
vyks,
eismas
Klaipėdos
kryptimi
bus
nukreiptas
per
naująjį,
šiaurinį
tiltą“,
–
aiškina
jis.
Prie
bendros
magistralės
rekonstrukcijos
ženkliai
prisideda
ir
Europos
Sąjungos
(ES)
investicijos
–
2014–
2020
m.
finansavimo
laikotarpiu
tam
skirta
jau
29,9
mln.
eurų.
2,6
mln.
eurų
ES
lėšų
taip
pat
buvo
skirta
Grigiškių
transporto
mazgo
rekonstrukcijai.
Tiltai
ties
Kaunu
per
Nerį,
esantys
magistralėje
A1
Vilnius–Kaunas–Klaipėda
nuo
99,03
iki
100,47
kilometro,
yra
intensyviausi
Lietuvoje.
Skaičiuojama,
kad
tam
tikromis
dienomis
šiuo
kelio
ruožu
važiuoja
iki
78
tūkst.
automobilių.
„Tiltų
remontas
ir
statyba
yra
viso
Islandijos
plento
projekto
dalis.
Sutvarkius
visą
Islandijos
plentą
padidės
eismo
pralaidumas
ir
saugumas
–
visuomenė
sutaupys
milijonus
dabar
spūstyse
šiame
kelio
ruože
prarandamų
valandų
“,
–
teigia
pašnekovas.
Šiuo
metu
tiltų
rekonstrukcija
jau
yra
prasidėjusi
–
nugriautas
senasis
tiltas
per
Nerį,
įrengtas
jungiamasis
kelias,
leidžiantis
išvažiuoti
į
Jonavos
gatvę,
sparčiai
vyksta
tilto
per
Nerį
krantinių
ir
tarpinių
atramų,
viaduko
per
Jonavos
gatvę
atramų
ir
paviršinių
nuotekų
tinklų
įrengimo
darbai
bei
rekonstruojami
žinybiniai
tinklai.
Tvarkys
ir
kitus
kelius
Anot
M.
Švaikausko,
artimiausiu
metu
bus
siekiama
galutinai
užbaigti
tiltų
rekonstrukcijos
darbus
–
planuojama,
kad
netrukus
atsiras
jungiamasis
kelias,
pėsčiųjų
ir
dviračių
takas,
jo
apšvietimas
bei
triukšmo
užtvara
kairėje
A1
magistralės
pusėje
ties
Šilainiais.
„Kuomet
rekonstrukcija
bus
užbaigta,
atsiras
du
tiltai.
Vienu
iš
jų
vyks
eismas
Vilnius-Klaipėda
kryptimi,
o
kitu
vyks
Klaipėda–Vilnius
kryptimi.
Vairuotojai
taip
pat
galės
naudotis
viaduku
per
Jonavos
gatvę
–
tai
reiškia,
kad
atsiras
du
viadukai,
o
eismas
vyks
tokiu
pačiu
principu,
Vilnius–Klaipėda
ir
Klaipėda–Vilnius
kryptimis“,
–
dalinasi
jis.
Pašnekovas
pamini,
kad
šie
darbai
turėtų
būti
užbaigti
iki
2024
metų
spalio
mėnesio.
„Pabaigus
rekonstrukciją,
toliau
bus
tvarkomi
kiti
magistralinio
kelio
A1
Vilnius–Kaunas–Klaipėda
ruožai,
atliekant
paprastąjį
remontą.
Kelio
tvarkymo
darbai
bus
atliekami
pagal
Lietuvos
automobilių
kelių
direkcijos
patvirtintas
prioritetines
eiles.
Ateityje
numatomi
darbai
ne
tik
šioje
magistralėje,
tačiau
ir
kelyje
Vilnius–Panevėžys“,
–
sako
M.
Švaikauskas.
