Svarbus
europinės
geležinkelio
vėžės
„Rail
Baltica“
teritorijų
planavimo
etapas
artėja
prie
pabaigos
–
nustatytos
konkrečios
teritorijos,
žemės
sklypai
ir
jų
dalys,
per
kuriuos
eis
„Rail
Balticos“
geležinkelio
linija
ruože
nuo
Jiesios
(Kauno)
iki
Lenkijos
sienos.
Visos
suinteresuotos
šalys
turi
galimybę
per
du
mėnesius
susipažinti
su
parengtu
specialiojo
teritorijų
planavimo
dokumento
projektu
ir
teikti
argumentuotus
pasiūlymus.
Įvykus
viešam
konkretizuotų
sprendinių
pristatymui,
prasidės
plano
derinimo
ir
tvirtinimo
procedūros.
„Rail
Balticos“
vėžė
nuo
Kauno
iki
Lenkijos
yra
viena
svarbiausių
šio
projekto
atkarpų.
Planuojama,
kad
būtent
Lenkijos
kryptimi
startuos
pirmieji
maršrutai
naujai
nutiestu
geležinkeliu,
–
sako
susisiekimo
viceministrė
Loreta
Maskaliovienė.
–
Esame
dėkingi
visuomenei
ir
savivaldai
už
iki
šiol
parodytą
susidomėjimą
ir
aktyvumą
renkant
optimalią
geležinkelio
trasą
–
kviečiame
ir
toliau
diskutuoti,
ieškant
geriausių
sprendimų
vietos
gyventojams,
regionams
ir
visai
Lietuvai.“
2022
metais,
renkantis
optimalią
trasos
alternatyvą,
atsižvelgta
į
daugumos
gyventojų
nuomonę
–
buvo
parinkta
trumpiausia
ir
labiausiai
nuo
urbanizuotų
vietovių
nutolusi
„Rail
Balticos“
geležinkelio
trasos
alternatyva.
Pagal
ją
regioninės
stotys
yra
numatomos
Marijampolėje,
Kazlų
Rūdoje
ir
Šeštokuose.
Naują
europinės
vėžės
geležinkelio
dvikelį
planuojama
tiesti
naujomis
teritorijomis
ir,
kur
leidžia
techninės
galimybės,
panaudojant
esamo
europinio
geležinkelio
ruožus.
Šis
ruožas
ir
toliau
bus
eksploatuojamas
regioniniam
keleivių
susisiekimui
ir
karinio
mobilumo
reikmėms.
Dabar
juo
kursuoja
krovininiai
traukiniai
tarp
Kauno
intermodalinio
terminalo
ir
Vakarų
Europos.
Planuojama,
kad
atkarpoje
nuo
Kauno
iki
Lenkijos
sienos
bus
pastatyta
116
naujų
statinių,
reikalingų
būsimai
geležinkelio
infrastruktūrai
–
tunelių,
tiltų,
viadukų,
gyvūnų
perėjų,
pralaidų.
Nutiesus
„Rail
Balticą“,
kelionė
traukiniu
nuo
Kauno
iki
Varšuvos
truks
3,5
val.,
o
iš
Vilniaus
Lenkijos
sostinę
pasieksime
per
kiek
daugiau
nei
4
valandas.
„Po
intensyvių
diskusijų
tiek
su
projekto
partneriais,
tiek
komandos
viduje
bei
susitikimų
su
suinteresuotomis
šalimis
įžengėme
į
baigiamąjį
teritorijų
planavimo
etapą.
Nelaukdami
metų
pabaigos
jau
ruošiamės
atskirų
objektų
–
automobilių
viadukų,
gyvūnų
perėjų
–
statybai.
Vyriausybė
neseniai
pritarė,
kad
dar
iki
specialiojo
plano
patvirtinimo
iš
privačių
savininkų
būtų
galima
išpirkti
154
žemės
sklypus.
Tai
tik
dalis
naujajai
linijai
reikalingų
sklypų,
bet
taip
greičiau
imsimės
geležinkeliui
reikalingų
infrastruktūros
objektų
statybos“,
–
sako
Dovydas
Palaima,
AB
„LTG
Infra“
„Rail
Baltica“
valdymo
vadovas.
Numatoma,
kad
planas
bus
parengtas
ir
Vyriausybei
pateiktas
tvirtinti
šių
metų
pabaigoje.
Patvirtinus
specialųjį
planą,
bus
pradėtos
visų
reikalingų
žemių
paėmimo
procedūros.
Žemės
sklypų
savininkai
ir
naudotojai,
kurių
sklypuose
planuojamas
europinės
vėžės
geležinkelis
ar
kiti
infras,truktūros
objektai,
ir
kaimyninių
sklypų
savininkai
bei
naudotojai
apie
parengtus
konkretizuotus
sprendinius
bus
informuojami
registruotaisiais
laiškais.
„Rail
Baltica“
–
didžiausias
geležinkelių
infrastruktūros
projektas
Baltijos
šalių
istorijoje,
kurį
įgyvendinant
bus
nutiestas
elektrifikuotas
europinio
standarto
dvikelis
geležinkelis,
sujungsiantis
Varšuvą,
Kauną,
Vilnių,
Panevėžį,
Rygą,
Pernu
ir
Taliną.
Bendras
„Rail
Balticos“
geležinkelio
linijos
ilgis
Baltijos
šalyse
siekia
870
km:
Lietuvoje
–
392
km,
Latvijoje
–
265
km,
Estijoje
–
213
km.
