Šiame atvirame laiške apeliuoju į visus, kas gali padėti. Man, mano vaikams, mano šeimai. Išbandžiau oficialius kelius, jau esu pasipasakojusi žiniasklaidai. Mano šeima yra socialiniuose tinkluose terorizuojama ištisus mėnesius. Dabar prasidėjo šmeižtai ir oficialioms instancijoms.
Reikalo fabula išdėstyta šiame straipsnyje. Kieta „bizniere“ ir nuomonių formuotoja prisistatanti madam Firuza Sigrita Abasova, kurią net nežinau kokiais epitetais apibūdinti, bando daryti spaudimą mano buvusiam vyrui kad jis atsisakytų savo verslo dalies ir atsiimtų savo civilinį iešškinį, kurio siekia nori susigrąžinti jam priklausančią nuosavybę.
Įdomu tai, kad keliams išsiskyrus aš su juo net nebendravau daug metų, bet spaudimo priemone tapo ir mūsų bendras vaikas, ir mano nauja šeima. Tokiu būdu, mano nuomone, susipynė ir turto prievartavimas, ir žmonių persekiojimas.
Man buvo, kaip jau rašyta, tiesiai pagrasinta, kad jei buvęs vyras nedarys kaip ji nori, tai bus sugadinta ir jo, ir mano (kodėl mano?) reputacija, o aš ir mūsų bendra dukra irgi neturės ramybės. Ir grasinimas vykdomas pilna apimtimi.
Kad neissipildytų ir kiti grasinimai turbūt privalau bėgti iš Lietuvos ir slėpti savo šeimą nuo Firuzos Sigritos Abasovos, kol nerasiu būdo sustabdyti šitą terrorą. Nes jos veiksmai neturi jokių ribų, o ir žmogiškųjų savybių šioje personoje negali būti rasta, išskyrus meilę pinigams. O toliau galima laukti ir stipresnių grasinimų įvykdymo. Pavyzdžiui, kad mes visi liksim be galvų. Tokia žinia buvo ištransliuota per kitą asmenį, bet ir jam pačiam buvo grasinta tiek reputacine žala, tiek tiek fiziniu smurtu. Žmogus dėl to kreipėsi į policiją. Žurnalistai, kurie visgi pabandė pasiaiškinti tiesą, kurių deja labai mažai, irgi susilaukė tokių pat bauginimų. Beje, ji pati su savo sėbrais kažkodėl visus mėgsta gąsdinti portalu 15min.lt, duodama suprasti, kad ten turi kažkokią išskirtinę įtaką.
Pradžioje prasidėjo masiškai, per padirbtas Facebooko anketas, platinama rašliava apie tai, kad mano buves vyras Edvardas esąs pedofilas, lakstymai aplink mano vaikus, fotografavimai, anoniminiai rašinėjimai į mokylą. Po šitų ivykių dukrytė pradejo net lankytis pas psichologą.
Kaip manot gali jaustis mergaitė, jei per visą mokyklą primeluota apie jos tėčio tariamą pedofiliją? Sekė melagingi straipsniai spaudoje. Viena redakciją vėliau šituos kliedesius iš eterio pašalino, bet kitos „šedevras“ išdidžiai tebekabo ir žurnalistais save vadinantys rašeivos nė nesileidžia į kalbas, kai reikalaujama paskelbti kitą versiją.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba teikėsi atsakyti į vieną elektroninį laišką, pasiūlė mediaciją. Sutikau. Ir vėl tyla.
Kreipiausi į policiją – pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta. ,,Pareiškimo patikrinimo metu faktinių duomenų, kad buvo kilęs realus pavojus pranešėjos ar jos dukrai sveikatai, gyvybei pateikta nebuvo, todėl nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. ,,Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas” požymių ir nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą,“ Nera terorizavimo? Tai kaip pavadinti tai, kas dabar vyksta?
Dabar dar gražiau – sulaukiau Vaikų teisių apsaugos tarnybos vizito. Mat ir vėl parašytas anoniminis skundas su ta pačia litanija – esą buvęs vyras pedofilas, o man ,,atimtos vaiko teisės ir šeimoje neva nuolat smurtaujama. Girdi, tai itin sudetingas ir baisus atvejis. Šeimoje auga dar vienas mažametis. Tad būtina vaikus iš šito pragaro esą būtina paimti paimti. Taigi, galiu pasveikinti save – mano nauja šeima dabar jau tapo problemine.
Nors man niekada nebuvo atimtos motinystės teisės ir aišku niekada nebuvo jokio smurto prieš vaikus (tą gali patvirtinti pati VTAT, nes jei teisės būtų atimtos, tai vaigi irgi), o ir buvęs vyras joks ne pedofilas. Viskas yra 100 proc. melas, bet kaip ir sake Firuza Sigrita Abasova, reputaciją man pagadino. Viso šmeižikiško skundo turinio viešinti, žinoma, negaliu ir nenoriu. Niekas vaikų, aišku, neišvežė, nes pamatė, kad aplinka absoliučiai saugi. Ir visgi, mano vaikai įbauginti, nes kažkodėl anie anoniminiai skundai yra kai kam svarbesni už mano pasakojimus, kuriuos laisvai gali patvirtinti liudininkai.
Pažymėtina, kad kiekvienas teroro paūmėjimas ištinka prieš mano buvusio vyro ir šitos madam teismo posėdžius. Matyt tikimasi, jog šitoks spaudimas privers jį nusileisti ir įvykdyti jos grobuoniškas užgaidas.
Pinigai, verslai, turtai yra, žinoma, visiems svarbūs. Bet kokia žala daroma vaikams? Šeimoje tikrai auga dar vienas mažylis. Suprantu kad Firuza Sigrita Abasova neturi vaikų, ir jai šito suprasti neduota, bet nesuprantu kaip ją gali palaikyti jos draugė, kuri ir pati turi du mažamečius vaikus.
Jau nebeturiu jokių psichoemocinių jėgų ką nors įrodinėti teisėsaugai. Nežinau kaip prisibelsti į biurokratų širdis. Ką man patarsite? Gal pulti į kojas prezidentui Gitanui Nausėdai? Seimo narei Dovilei Šakaliienei? Šeimų maršui? Kam? Kas nors gali sustabdyti psichologinį terorą prieš šeimą?
Ar Konstitucijoje nėra parašyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas? Ar Seimas nedemonstruoja parodomojo rūpesčio vaikų teisėmis? Kaip atsitinka, kad tas rūpestis atsisuka būtent prieš mano vaikus vien dėl to, kad išprotėjusi, nesustabdoma moteriškė mūšyje dėl turtų pasiryžusi bet kam? Kas turi atsitikti, kad kas nors ko nors imtųsi? Gal mano vaikai turi dar ir fiziškai nukentėti? Emocinė žala jau padaryta ir aš nežinau ko dar sulauksiu? Gal butelio su degiu skysčiu į langus?
Vadiname save teisine valstybe, o teisiškai apsiginti bemaž neįmanoma. Vadiname save katalikiška šalimi, o visur kreipiuosi kaip motina ginanti savo vaikus atsitrenkiu į šaltą abejingumo mūrą. Jau visų prašau – padėkite iš jo išmontuoti bent vieną plytą.
Prašau visų mamų ir geros valios žmonių – pasidalinkite mano skausmu tokiais kanalais, kokie jums tik prieinami. Iš anksto ačiū.
Ilona, mama
Atviru laišku į redakciją kreipėsi moteris, kurios tapatybė mums žinoma. Laiške minimas asmuo turi replikos teisę, jei tik tokią pateiks.
Edvardo Sadovskio replika
Kadangi portalo kaunieciams.lt straipsniuose buvo buvo paminėta mano pavardė ir nurodytos kai kurios mano gyvenimo aplinkybės – turiu šį bei tą paaiškinti.
Taigi straipsnyje (atvirame laiške) „Pagalbos šauksmas – apginkite kas nors mano šeimą“, minima problema ir kontekstas atrodo kai kam gal nesuprantamai. Reikalas gi, labai paprastas: mano buvusi sugyventinė ne tik viešai šmeižia mane, bet ir terorizuoja mano dukrą ir jos motiną (buvusią mano žmoną) bei jos jau naują šeimą ir dar vieną mažametį vaiką melagingais skundais. Socialiniai tinklai išmarginti netikrų anketų pasakojimais ir apie mane. Vieni išsigalvoti profiliai skundžiasi dėl tariamai mano parduotų nekokybiškų prekių, kiti realizme gyvenime neegzistuojantis personažai esą skolino man pinigus ir daug kitu išgalvotu istorijų – to įrodymus turiu išsisaugojęs, o desertui prikergiama dar ir pedofilija.
Aš tai aš . Bet mažamečių vaikų persekiojimu, siekiant daryti spaudimą tėvams – peržengiamos visos žmogiškumo ribos. Neturintys vaikų gal nesupras, bet kaip jaustis, kai tavo vaikas su ašaromis akyse klausia – kodėl ji (šmeižikė) man taip daro? Kai prašo padaryti ką nors, kad ji paliktų mus visus ramybėje?
Dabar nuo įtūžio sprogstanti ponia ėmėsi rašyti ciniškas melagienas institucijoms, tame tarpe vaiko ugdymo įstaigoms, Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir t.t.. Aiškinama, kad iš šeimos būtinai reikia paimti vaikus! Dabar dar gavau žinią, kad planuojamos ir naujos šmeižto akcijos kaip prieš mane taip ir prieš mano buvusią žmoną. Ko dar laukti – nežinia.
Kažkam gali netyčia pasirodyti, kad čia dviejų godžių asmenų bekompromisinė kova dėl pinigų, kurioje nesama jokių stabdžių. Būtent čia ir privalau šį bei tą visam laikui paaiškinti.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad kovoju ne dėl pinigų ir nuosavybės, (nors ir į tai turiu teisę) kiek dėl teisybės ir principų.
Idant toliau nebūtų spekuliacijų dėl to, kad noriu atsikovoti kažką žūtbūt sau – patikinu: tą pelną, kurį gausiu iš man teisėtai turinčio priklausyti verslo, ketinu paaukoti labdarai. Vaikams sergantiems vėžiu.
Pabaigai pasakysiu (žmonės klausėja ir tai jau ima varginti), kad neketinu gilintis į mano buvusios sugyventinės biografinius klystkelius. Dar iki mūsų pažinties internete – kuriame visko daug prirašoma – pasirodė teiginių esą ji buvo kitados „moterimi už pinigus“ ir pan . Nors apie tai sužinojau dar kai buvome kartu – mūsų santykiai nutrūko visai ne dėl to. Visi žmonės gyvenime kartais suklysta, todėl nesmerkiu jos dėl to kaip gyveno iki mūsų pažinties, ir tai ne mano reikalas. Dabar man tai juo labiau neįdomu. Man dabar labiausiai rūpi mano vaiko ramus gyvenimas.
Instituciniai ir teisiniai mechanizmai, tikiuosi, anksčiau ar vėliau suveiks, kažkokio keršto aš nesiekiu. Tiesiog reiktų, kad nei mano, nei kitos šeimos nebūtų ir toliau tokios pažeidžiamos nuo piktavališkų intencijų ir aršios neapykantos pritvinkusių žmonių.
Edvardas Sadovskis
p.s. Redakcija kviečia visus žmones, kurie patyrė panašių situacijų, pasidalinti savo istorijomis. El. Paštas: redakcija@kaunieciams.lt
