Moteris gyveno įprastą gyvenimą iki tol, kol vėl pradėjo jausti keistą pulsaciją, maudimą pilve, tačiau jautėsi rami – juk pilvas jau operuotas. „Fizinio aktyvumo metu pasireiškė stiprūs nugaros skausmai, negalėjau įkvėpti oro, paeiti. Atvykus į Šiaulių priėmimo skyrių atlikta kompiuterinė tomografija parodė, kad atsisluoksniavo nusileidžiančioji aortos dalis, būtina važiuoti į Kauno klinikas“, – apie tai, kaip keliai atvedė į Kauną, pasakoja pacientė Lina.
Priežastis, kodėl jaunai moteriai aortos linkusios plėstis, trūkinėti – genetinė. „Linos genetika lėmė aortos sienelės silpnumą. Tokiems žmonėms per gyvenimą prireikia vidutiniškai 5-7 operacijų tam, kad išgyventų pilnavertį gyvenimą iki 60-70 metų amžiaus“, – teigia doc. Linas Velička, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas.
Siekiant stabilizuoti aortos spindį, apsaugoti miego arterijas nuo disekacijos (atsisluoksniavimo), Kauno klinikose atlikta neatidėliotina poraktualinės arterijos transpozicija su vienmomentiniu aortos stentavimu.
„Aortos disekacija dažniausiai įvyksta iš viršaus į apačią, tačiau Linai sluoksniai trūkti pradėjo nuo apačios į viršų. Turėjome atlikti skubią operaciją ir ją apsaugoti nuo aortos sluoksnių plyšimo tolyn į kaklo kraujagysles, – sako docentas. – Taip nutikus, gali įvykti insultas su negrįžtamais pakitimais arba plyšti aorta ir sukelti stiprų vidinį kraujavimą“.
Atlikta operacija leido laimėti laiko, pasiruošti sekančiam etapui – krūtininės ir pilvinės aortos protezavimui. Nors moteris gyveno kiek įmanoma įprastą gyvenimą, tačiau jos aorta vis tiek didėjo, pūtėsi, kaip pati pacientė įvardina, ji gyveno lyg su tiksinčia bomba. Kauno klinikų medikai bendravo su užsienio specialistais, ieškojo būdu, kaip dar galima padėti pacientei Linai. „Maudimas pilve stiprėjo, daugiau rizikos kėlė laukimas nei operacija“, – aiškina doc. L. Velička.
Kauno klinikų specialistai susisiekė su profesoriumi iš Lenkijos, kuris sutiko padėti atlikti Kauno klinikose pirmąją visos aortos stentavimo operaciją, reikalingą pacientei. „Prof. Tomašas Jakimovičius – vienas iš daugiausiai tokio tipo aortų stentavimo pasaulyje atlikęs specialistas. Jo operacijų rezultatai labai geri, – sako doc. L. Velička. – Mums pavyko su juo susisiekti ir profesorius sutiko pasidalinti savo žiniomis bei padėti atlikti pirmąją tokio tipo operaciją Kauno klinikose.“
Operacijos metu buvo stentuota visa aortą nuo kirkšnies iki pat kaklo. „Pagrindinis iššūkis dedant tokį ilgą stentą – gyvybiškai svarbių organų aprūpinimas krauju. Būtina išsaugoti žarnyną, inkstus, kepenis, blužnį maitinančių arterijų praeinamumą implantuojant jungiančius stentus ir apsaugoti nugaros smegenis nuo insulto. Visa operacija turėjo būti padaryta per du mažus pjūvelius kirkšnyse. Seniau kildavo problemų, nes stentai buvo linkę užsilenkti ir praleisti kraują, tačiau naujos kartos stentai – technologiškai geresni, atsparūs perlenkimams ir geriau praleidžiantys kraują aortos viduje“, – teigia docentas.
Operacija truko apie keturias valandas, pacientė po jos jaučiasi gerai, sparčiai atgauna jėgas bei nepraranda tikėjimo, kad nors jos kelias sunkus, tačiau visus sunkumus galima įveikti. „Gydymosi kelyje buvę visokių minčių, kodėl visa tai nutinka man, kokia visa to prasmė. Tačiau reikia rasti priežastį, dėl kurios neprarandi tikėjimo. Man tai – vaikai, anūkai, noras pamatyti dar daugiau nei esu pamačiusi per šiuos 55 gyvenimo metus“, – šypsosi Lina.
Moteris priduria, kad posakis „užsidaro durys, atsidaro langas“ – teisingas. Keturis mėnesius būdama ligoninėje ji atrado įkvėpimą parašyti elektroninę knygą, skirtą vaikų kalbos lavinimui bei aktyviai vystyti socialinių tinklų paskyrą profesinėmis temomis. Pacientė tiki, kad jei ne liga, kažin ar būtų atradusi laiko tokiam didžiam ir atsakingam darbui.
„Noriu nuoširdžiai padėkoti doc. L. Veličkai ir suburtai komandai, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirbančiam gydytojui širdies chirurgui Gediminui Kundrotui ir jo komanda bei visiems gydytojais, kurių, deja, pavardžių negaliu įvardinti, bet žinau, kad jie man padėjo. Jaučiuosi tam tikra prasme globojama aukštesnių jėgų, nes vis patenku į geras rankas“, – sako pacientė Lina.
Visos aortos stentavimo operacijos pakankamai retos, sudėtingos, kurių poreikis Lietuvoje – apie 40-60 pacientų per metus. Kauno klinikų specialistai ir toliau semsis žinių iš užsienio kolegų, mokysis tam, kad galėtų suteikti pačias geriausias paslaugas Kauno klinikų pacientams.
Kauno klinikų informacija
