Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas mokytojus užgriuvusią biurokratinę naštą parlamentarai vadina švietimo žlugdymu.
Mokytojams kreipusis į valdžią dėl nebepakeliamos biurokratinės naštos, socialdemokratai ragina valdžią persvarstyti švietimo įstaigoms ir pedagogams taikomus reikalavimus dėl dokumentų pildymo, ypač nuo sausio 1 d. įsigaliojusią tvarką, pagal kurią, be kitų dalykų, mokyklos privalo visų smulkių sąskaitų duomenis suvedinėti į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą.
„Popierizmas atima iš mokytojo didžiulę dalį laiko. Įvairiausių ataskaitų, žurnalų, dienynų pildymas, veiklos planų ir kitokių dokumentų rengimas… Dalis jų – neišvengiami, bet daugelis jų – beprasmė biurokratija, ir tų reikalavimų kasdien daugėja. Popierizmas užkariavo mokyklas! Mokytojai vis mažiau laiko skiria tiesioginiam savo darbui“, – piktinasi Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas.
Pedagogo patirties turintis parlamentaras vardija kasdienio biurokratizmo apraiškas mokytojų darbe.
„Veiklos planai, mokinių instruktažų, supažindinimo su tvarkomis ir taisyklėmis pildymas, metodinės tarybos veiklos planai ir ataskaitos, darbo grupių protokolų pildymas, vidiniai įsivertinimo ir savianalizės dokumentai, mokinių pažangumo ir lankomumo analizės, naudingai veiklai naudojamų valandų ataskaita, mokinių pažangos lapai, olimpiadų, konkursų, pasiekimų ataskaitos, klasės socialinis planas, mokytojų darbo grafikų pildymas, visų planų įgyvendinimo ataskaitos ir dar daug kitokių dokumentų privalo pildyti pedagogas.
Esu įsitikinęs, kad norint gerinti ugdymo rezultatus, daugiau laiko reikia skirti tiesioginiam mokytojo darbui, o ne lentelių pildymui“, – įsitikinęs T. Bičiūnas.
Parlamentaras su grupe frakcijos kolegų ėmėsi veiksmų siekdami paremti Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos ir mokyklų asociacijų reikalavimus, išdėstytus kreipimesi į Lietuvos švietimo tarybą, Vyriausybę, Seimą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją „Dėl perteklinės biurokratijos apraiškų švietimo įstaigose“.
Kreipimesi vardijami „su ugdymo procesu nesusiję darbai, kuriems atlikti nepakanka žmogiškųjų išteklių“: BDAR duomenų apsauga, „vidaus kontrolės“ dokumentacija, darbų saugos rizikos anketos, „korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas“, klausimynai apie „tikslų pasirinkimo motyvus“, įvairios anketinės apklausos, pranešimai apie darbo sąlygų pasikeitimus ir t. t.
„Nors biurokratinių reikalavimų vis daugiau ir našta darosi nebepakeliama, švietimo įstaigoms skiriamų etatų – vis mažiau, jie sistemingai naikinami. Valdžios institucijos užkrauna savo darbus ir funkcijas vargšėms mokykloms, o papildomas finansavimas neskiriamas“, – piktinasi socialdemokratas T. Bičiūnas.
Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacija ir Lietuvos švietimo pagalbos asociacija kreipėsi į Lietuvos švietimo tarybą, Vyriausybę, Seimo švietimo ir mokslo komitetą bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją „Dėl perteklinės biurokratijos apraiškų švietimo įstaigose“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tuo pačiu, paskelbė organizuojanti konsultacijas su mokyklų vadovais dėl biurokratinės naštos mažinimo.
Pasak ministerijos, susitikimas rengiamas dėl tiesiogiai su ugdymu nesusijusių administravimo veiklų, bus aptariami mokyklų vadovų pateikti siūlymai, kaip galima atsisakyti dalies biurokratinių administravimo darbų arba juos supaprastinti.
„Suprantame mokyklų vadovų keliamą problemą. Griežtėjant viešųjų pirkimų organizavimo reikalavimams, asmens duomenų apsaugai, atsirandant vis daugiau įstaigų reglamentavimo, daugėja ir papildomų administravimo darbų švietimo įstaigose“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.