Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę pradėjo nagrinėti už šnipinėjimą Rusijai nuteisto visuomenininko, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus bylą.
Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną savo kaltės nepripažinusį A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.
Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
„Byla nebuvo išnagrinėta, dabar pertrauka ir spręs kitame posėdyje, ką mes toliau darysime. Pateikėme prašymus ir dabar lauksime. Kadangi uždaras posėdis, negalime daugiau ta tema pasakoti“, – BNS po posėdžio sakė A. Greičiaus advokatė Julija Asovskaja.
„Taip, prašau panaikinti nuosprendį, (kaltės nepripažįstu – BNS) jokiais būdais“, – BNS sakė A. Greičius.
Kol nuosprendis nėra įsiteisėjęs, vyras laikomas laisvėje, jam taikoma intensyvi priežiūra – apykojės dėvėjimas.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs kovo mėnesį.
Byloje A. Greičius ir M. Tunikaitis kaltinami bendradarbiavę su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Karaliaučiaus srityje.
Bylos duomenimis, M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Karaliaučiaus sritį, kur jį pasitikdavo ir, Klaipėdos apygardos teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, rasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.
Kaip anksčiau skelbė Klaipėdos apygardos teismas, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.
A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.
Kaltinamasis pirmosios instancijos teismo procese neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.
Autorė Ingrida Steniulienė
