„Tyrimai rodo, kad žmonių, ypač vaikų, susirgimo kvėpavimo takų ligomis tikimybė gali kelis kartus padidėti, jei aplinkoje yra padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, o sostinėje per kaminus su dūmais vis dar išmetama nemažai kenksmingų vadinamųjų nevisiško degimo produktų. Kad nuo šios žalingos tendencijos toltume, planuojame apriboti taršiausių kuro rūšių naudojimą buityje. Ilgainiui toks sprendimas sumažins CO2išmetimą mieste, o svarbiausia – saugos miestiečių sveikatą”, – pabrėžia Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Akmens anglies vartojimas įvairiose pasaulio šalyse vis labiau ribojamas įvairiomis apmokestinimo formomis, griežtinamas CO2išmetimas į atmosferą ir pan. Akmens anglies kaip kuro vartojimas palaipsniui mažėja, pereinama prie ekologiškesnių kuro rūšių, kurios nedidina klimato atšilimo procesų. Ilgalaikėje Vilniaus pastatų renovacijos strategijoje numatyta, kad iki 2050-ųjų didžioji dalis pastatų turėtų būti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t. y. beveik energijos nevartojančius, pastatus.
Nuotr. Sauliaus Žiūros
Vilniaus mieste yra apie 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5100 šildomi centralizuotai, 14,4 tūkst. – dujomis, o dar 11,8 tūkst. šildomi malkomis, anglimi arba neidentifikuotu šildymo būdu. Kai pastarųjų 2019 metais buvo paklausta (apklausta apie 1000 gyventojų), kokį kurą kūrena, 919 atsakė, jog namų šildymui naudoja biomasę, 5 gyvenamieji namai informavo, jog šildosi anglimis. Tai yra 0,5 proc. – šildomi anglimi, 4,3 proc. naudoja anglį ir biomasę, 91,9 proc. būstų šildymui naudoja biomasę.
Savivaldybė pokyčius planuoja pradėti nuo savęs – jai priklausančiuose socialiniuose būstuose, kuriuose iki šiol buvo naudojamos kietojo kuro krosnys, bus diegiamos atsinaujinančius išteklius vartojančios sistemos, o Vilniaus šilumos tinklai įvertins galimybes prie centralizuoto šildymo sistemos prijungti Senamiestyje likusius „krosninius“ pastatus.
Šiam siūlymui iš esmės pritaria Sveikatos apsaugos ministerija, o Aplinkos ministerija tikina, jog nuo 2012 m. vykstančios Klimato kaitos programos parama namų ūkiams, kurie keičia kieto kuro krosnis į „žalius“ įrenginius, planuojama skirti ir toliau, taigi vilniečiams užtikrinama kompensacija pereinant prie ekologiško šildymo.
Jei Tarybos sprendimas būtų priimtas, Savivaldybė bei Viešosios tvarkos pareigūnai pirmiausiai informuotų gyventojus apie galimybes keisti šildymo būdą, būtų numatytas pereinamasis laikotarpis, o administracinės nuobaudos būtų taikomos tik piktybiškai taisykles pažeidusiems bei kategoriškai atsisakantiems keisti šildymo būdą į tvaresnį, ekologiškesnį.
Svarstoma, kad kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais, grėstų administracinė atsakomybė, numatyta LR administracinių nusižengimo kodekso 366 straipsnyje (įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų).
Galutinis sprendimas atsisakyti kietojo kuro, po Tarybos svarstymų komitetuose, bus priimtas kitame Tarybos posėdyje.
Taip pat skaitykite:
Projekto „Švaros ambasadoriai“ organizatoriai: telkimės, švaros ambasadoriais gali tapti visi
Perdirbimu grįstas atliekų tvarkymas ir atsakingas požiūris į aplinkos saugojimą priklauso nuo kiekvieno žmogaus įsitraukimo ir bendruomeniškumo. Tačiau nors daliai gyventojų atliekų rūšiavimas jau seniai tapo savaime suprantamu elgesio standartu, kiti vis dar netiki šios temos… ❯❯❯
2021-09-30
Prasidedanti „Švaros ambasadorių“ kampanija kviečia: telkimės!
Jau nuo rugsėjo 27 dienos į miestų gatves ir virtualias platformas sugrįžta „Atliekų kultūros“ projektas „Švaros ambasadoriai“. Jo tikslas – pakviesti kuo daugiau gyventojų keisti savo įpročius ir prisidėti prie tvaresnės gyvensenos. O tie, kurie jau dabar aktyviai… ❯❯❯
2021-09-28
Lietuvai siūloma įsivesti daniškąją atliekų rūšiavimo sistemą – paprasta kaip du kart du
Apklausos rodo, kad apie pusė šalies gyventojų nerūšiuoja buityje susidarančių atliekų. Viena dažniausiai įvardijamų tokio sprendimo priežasčių – žmonėms neaišku, kur kokias atliekas mesti, todėl sistema atrodo pernelyg sudėtinga. Kad šis procesas gyventojams būtų kuo… ❯❯❯
2021-09-27
Treji „Atliekų kultūros“ metai: persirista ir per projekto, ir per Vilniaus apskrities ribas
Daugeliui vilniečių ir kitų miestų gyventojams žinomas edukacinis projektas „Atliekų kultūra“ švenčia gimtadienį – jau trejus metus skleidžiama žinia apie tai, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, kaip ji keičiasi ir kad gyventojų įsitraukimas yra neatsiejama atliekų… ❯❯❯
2021-09-20
Vilniaus idėja suburti modernios energetikos signatarus po vienu stogu pasiteisino
Pasaulyje kylant energijos suvartojimui, Vilniaus sprendimas įkurti tvarios energetikos platformą „Intelligent Energy Lab“ (IEL) iškart sulaukė atgarsio – švarios ir tvarios energijos platforma per pirmuosius metus suvienijo daugiau nei 50 verslo, mokslo ir visuomeninių partnerių… ❯❯❯
2021-08-27
Vilnių sudrebins energetikos savaitgalis „Mechanizmai“: kviečia apsilankyti ten, kur įprastai nepateksite
Vilniaus miesto savivaldybė rugsėjo 11-12 d. gyventojus pakvies į energetikos savaitgalį „Mechanizmai“. Per dvi dienas Vilniaus mieste veikiančios įmonės – „Vilniaus vandenys“, Vilniaus šilumos tinklai, „Grinda“, „SoliTek“, Energetikos ir technikos muziejus bei… ❯❯❯
2021-08-26
