Laistyti, maitinti, didinti augavietės plotą, – besikeičiantis klimatas ir auganti automobilizacija verčia miestus kuo skubiau keisti medžių priežiūros taisykles. Pastaraisiais metais prie vis daugiau Vilniaus medžių pastebimi drenažiniai vamzdeliai reiškia, kad medžiai ir laistomi, ir tręšiami. Aplink medžius ardomas asfaltas ar trinkelės bei klojamas skiedrų mulčas reiškia, kad medžių šaknys gaus daugiau oro, drėgmės, sumažės nuolatinis augimvietės plūkimas.
Bet šiandien vis dar tenka matyti prastos priežiūros dešimtmečių sukeltas pasekmes – kaip primena arboristai, medžiai, būdami labai inertiškas organizmas, ilgai kenčia prastas sąlygas, kol vieną dieną akivaizdžiai ir negrįžtamai parodo, kad tai pabaiga. Dar liepos mėnesį Vilniaus centrinėje dalyje bus pašalinti keturi klevai Rotušės aikštėje (du jų – augantys gėlinėse), dvi liepos Pilies gatvėje, trys medžiai Odminių skvere, keturi – Vrublevskio g., trys liepos Gedimino pr., penkios – prie Seimo, 4 medžiai – L. Stuokos Gucevičiaus skvere, vienas – Didžiojoje gatvėje, vienas – Arsenalo g., vienas – prie Karaliaus Mindaugo tilto ir vienas – T. Ševčenkos g.
Pasak „Vilniaus miesto parkų“ arboristo Renaldo Žilinsko, medžių nudžiūvimo priežastys visais atvejais – panašios: mažas arba visai nepaliktas atviro dirvožemio plotas, trinkelėmis arba betono plytelėmis išklotas paviršius (taip kritulių vanduo nuteka į lietaus kanalizaciją, o ne į pomedį, be to, per šias dangas akumuliuojama šiluma), sniego tirpdymui naudojama druska. Keletu atveju medžiams nepataisomai pakenkė šalia vykdytos pastatų ar gatvių rekonstrukcijos. Visiems be išimties, ir ne tik Vilniaus, o ir visos Lietuvos medžiams nepaprastai pakenkė pastarųjų trejų metų sausra.
Vietoj nudžiūvusių medžių bus atsodinami nauji medžiai tose pačiose vietose arba netoli jų, kad miesto centrinėje dalyje taip reikalingas medžių lajų plotas būtų ir toliau plečiamas. Ten, kur medžius būtina sodinti kietosiose dangose, planuojama naudoti dirvos struktūrą gerinančias technologijas, kad medžio šaknys turėtų kur plėstis.
„Miesto medžiams esame skolingi ir už švaresnį orą, ir už sugeriamą triukšmą, o kaitriomis dienomis – ir už pavėsį bei atvėsintus pastatus bei gatves, – sakė R. Žilinskas. – Urbanizuota aplinka trumpina medžių gyvenimą, tad tuo svarbiau bent jau maksimaliai pagerinti jų augavietes, profesionaliai genėti, rasti resursų ne tik jaunų sodinukų laistymui. Bet ir medžių būklės pagerėjimas nebus greitas – kaip minėta, jie labai inertiškas organizmas, lėtai parodantis ir pozityvų pokytį.“
Dabar Vilniui teks kantriai palaukti, kaip į sąlygų pagerinimą sureaguos septynios brandžios Lukiškių aikštės liepos. Praėjusiais metais prie liepų įrengti šulinėliai, per kuriuos jos buvo nuolat laistomos ir tręšiamos, per kaitrą prie liepų įrengta ir dulksna, kuri gaivina jas dienos metu. Neseniai pastebėta, kad medžiai priima pasiūlytą globą – net prasčiausiai atrodžiusios liepos pradeda iš kamieno leisti jaunus ūgliukus, ant kurių pasirodė ir lapeliai.
„Gelbstint šiuos brandžius medžius irgi negalima vienu metu atlikti per daug pokyčių – jiems tai būtų didelis šokas. Jei matysime, kad liepos ir toliau „kabinasi“, po kelerių metų bandysime atverti jų šaknynui didesnę atvirą augavietę, ir vėl lauksime medžių reakcijos“, – sakė R. Žilinskas.
Ieškota medžių neprigijimo priežasčių
Praėjusią savaitę savivaldybės želdynų specialistų komanda miesto centrinėje dalyje tyrė ir neprigijusių naujai pasodintų medžių šaknyno būklę. Taip norėta išsiaiškinti, ar kokybiškų būta sodinukų, pabandyti išsiaiškinti neprigijimo ar nudžiūvimo priežastis – tam, kad situacija nesikartotų.
Specialistai konstatavo, kad sodinukai buvo parinkti tinkami, o neprigijo dėl augavietės specifikos: prie Gedimino prospekto netoli Seimo rūmų dėl aukšto gruntinių vandenų lygio liepaičių šaknynas užmirko, įrengta drenavimo sistema nepadėjo. Planuojama įrengti kitokią drenavimo sistemą, o galbūt ir parinkti medžių rūšį, atsparesnę šiai problemai – mirkimui, vadovaujantis ir kaimyninių šalių gerąja praktika. Vienas sprendimų – reabilituoti robinia pseudoacacia – medį, atspariausią sudėtingoms augimo sąlygoms šalia gatvių mieste esant tokiems drastiškiems klimato pokyčiams. Svarstoma siūlyti šią rūšį išbraukti iš invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo.
Savanorių prospekte neprigijo liepaitės, pasodintos pietinėje prospekto pusėje prie didžiulio stiklinio pastato: čia, specialistų vertinimu, joms netiko nuolatinė saulės šviesa, apšvietimo intensyvumą sustiprinantys atspindžiai nuo stiklinių pastato fasadų, mažas atviras dirvožemio plotas. Tokios sąlygos pavojingos net ir brandžiam medžiui. Dabar sprendžiama apie augavietės platesnį atidengimą ir jos mulčiavimą.
„Negalime tikėtis, kad prigis ir augs visas 100 proc. pasodintų medžių – taip nebūna, – sakė Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Ramunė Baniulienė. – Bet mums labai svarbu, kad tas neprigyjančių sodinukų skaičius būtų kuo mažesnis, o brandūs medžiai žaliuotų kuo ilgiau. Stengiamės ieškoti sprendimų, kad medžiai kuo geriau jaustųsi dinamiškai besikeičiančioje sostinės urbanistinėje aplinkoje.“
Lukiškių a. liepoms įrengta per kaitrą gelbstinti dulksna –
