2021 06 03
Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas, tęsdamas jau beveik dešimtmetį gyvuojančią Pasaulinės aplinkos dienos minėjimo tradiciją, įteikė aukščiausiojo laipsnio Nusipelniusio aplinkosaugininko ženklus darbuotojams, kurie aplinkosaugos sistemoje dirba ilgiausiai.
Šiemet tai Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyr. specialistė Genovaitė Barusevičienė ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus technikė Angelė Petraitienė, vienoje vietoje dirbančios 50 metų.
G. Barusevičienė visą tą laiką darbuojasi AAA padalinio Kaune aplinkos oro užterštumo tyrimų laboratorijoje. „Atlieku aplinkos oro ir duomenų, gautų iš stacionarių taršos šaltinių, tyrimus. Kartu su kolegomis prižiūrime automatines oro kokybės tyrimų stoteles, stebime, kad nebūtų gedimų. Oro taršą fiksuojančios stotelės iš pradžių buvo mechaninės, o dabar automatizuotos, atlieka matavimus visą parą. Laboratorija aprūpinta visa reikiama modernia įranga, tačiau vis tiek reikia didelio kruopštumo ir atidumo“, – sako Genovaitė.
Per tą laiką skyriuje įgyvendintas ne vienas svarbus projektas, susijęs su aplinkos oro monitoringu ir valstybine laboratorine kontrole. Kai stojo studijuoti į Vilniaus universitetą geografijos ir rinkosi hidrologijos specializaciją, apie aplinkos apsaugą negalvojo, pasirinkimą didele dalimi lėmė nuostabi geografijos mokytoja, labai mylinti savo darbą, prisimena Genovaitė. Tačiau kiekvieną dieną matomi patys naujausi duomenys apie aplinkos oro taršą, rodantys jos didėjimą, paskatino domėtis aplinkosaugos problemomis.
„Tai priverčia susimąstyti, kokiu oru kvėpuojame, nuo ko tai priklauso. Prasidėjus karantinui pasimatė, kad sumažėjus gamybinei veiklai įmonėse, gyventojų mobilumui, oro kokybė labai pagerėjo. Man rūpi, kad būtų padaryta viskas, kad oro tarša mažėtų. Šiltuoju metų laiku turi būti plaunamos, valomos gatvės, šaligatviai. To nepadarius vėjas pakelia dulkes, padidėja oro tarša kietosiomis dalelėmis. Tai vienas pagrindinių teršalų, kuris viršija ribines leistinas normas. Didžiausią dėmesį turime skirti priemonėms, kurios leistų dar efektyviau sumažinti oro užterštumą ir dėl pakeltosios taršos, ir dėl transporto, kietojo kuro deginimo“, – dalijasi mintimis Genovaitė.
Ji prie to stengiasi prisidėti ir pati – dažniausiai naudojasi visuomeniniu transportu, vaikščioja pėsčiomis. Labai sąžiningai rūšiuoja atliekas, taupiai naudoja elektrą, vandenį, neperka nereikalingų daiktų. Tausoti išteklius, gyventi tvariai tapo kasdieniu įpročiu.
Lygiai taip pat aplinka rūpi ir Angelei Petrauskienei. Ji nepateisina gamtos teršėjų ir pati rūpinasi, kokį ekologinį pėdsaką palieka žemėje. Paklausta, ar rūpestis gamta išsiugdė dirbant hidrometeorologijos srityje, Angelė pastebi, kad aplinkosauginės temos itin aktualios jai buvo jau ir studijų laikais.
„Kai mokiausi Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, klausiau kursą apie gamtos apsaugą. Jį dėstė Viktoras Bergas. Labai patiko jo paskaitos, ir tuo laiku tai buvo gana naujas dalykas. Vėliau su studentais savanoriškai būrėmės į draugijas, susirinkdavom ir kalbėdavom aplinkosauginėmis temomis, leidome laikraštuką, už kurį buvau atsakinga“, – prisimena Angelė.
Jai rašymas ir poezija padeda atsigauti nuo ilgų ir tikslių skaičiavimų, o poetų eilėraščiuose apdainuotos upės kadaise paskatino rinktis hidrometeorologiją.
„Ilgą laiką dirbau vyresniąja hidrologe. Darbas tuo metu reikalavo daug atidumo ir kruopštumo, nes visus skaičiavimus turėdavome atlikti patys, nebuvo viskas taip suskaitmeninta, kaip dabar. Kadangi visada buvau linkusi rašyti eilėraščius, tai darbe stalčiuje saugodavau užrašų knygutę. Jeigu pavargdavau skaičiuodama, prisėsdavau ką nors parašyti ar paskaityti, iš karto atsipalaiduodavau“, – pasakoja Angelė.
Ji pastebi, kad darbo specifika per 50 metų labai pasikeitė: kruopštumas ir tikslumas niekur nedingo, tačiau daugelis skaičiavimų suskaitmeninti, todėl labai greitai galima gauti pačius naujausius duomenis. Pasak Angelės, jos darbas daugiausia buvo stebėti, kiek vandens prateka upėse, kur ir kokie ledai susidaro žiemą, kada želia žolė, kokia vandens temperatūra, koks aplinkosauginis debitas bei atlikti skaičiavimus pagal gautus duomenis.
„Šie duomenys ypač reikalingi, kai vasarą būna sausros, kad, pavyzdžiui, būtų žinoma, koks vandens kiekis prateka toje upėje ir ar sausra nepakenks žuvims. Žemdirbiams aktualu, kokias vietas upė per potvynį apsemia, kur susidaro sangrūdos. Galų gale ir gyventojams, kurie gyvena prie upės, svarbu žinoti, ar juos apsems. Duomenys taip pat reikalingi statant tiltus, atliekant statybos darbus – atsižvelgiama, kokį aukščiausią ir žemiausią lygį pasiekia upė“, – apie hidrometeorologinių tyrimų naudą pasakoja Angelė.
Skirtingų laipsnių Nusipelniusio aplinkosaugininko ženklai aplinkosaugos sistemos darbuotojams skiriami už nepriekaištingą ilgametį darbą ir įteikiami kartu su aplinkos ministro pasirašytu sertifikatu. Šiais metais juos gavo daugiau nei 500 aplinkosaugos sistemos specialistų, Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirbančių ilgiau nei 10 metų.