NMA informuoja apie dažniausiai nustatomus pažeidimus, dėl kurių ūkininkams gali būti mažinamos išmokos ir susidaryti skolos

Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama padėti ūkininkams išvengti sankcijų, dėl kurių mažinamos išmokos ar kartais tenka sugrąžinti gautą paramą, atkreipia dėmesį į dažniausiai nustatomus pažeidimus. Atlikus 2020 m. pateiktų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų sankcijų analizę, išskiriamos 3 pagrindinės pažeidimų kategorijos. Kaip rodo šių metų duomenys, tie patys pažeidimai dažniausiai lėmė ir pareiškėjų skolų susidarymą.
Deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus svarbu tiksliai įbraižyti faktines laukų ribas ir teisingai nurodyti auginamą pasėlį. Netiksliai įbraižyti laukai – vienas dažniausiai paraiškose nustatomų neatitikimų, ir tai laikoma neteisingo deklaravimo atvejais. Pasibaigus deklaravimui ir nustačius deklaruotų duomenų paraiškose neatitikimus, pagal ES teisės aktus NMA šias paraiškas privalo vertinti iš naujo, o tai neretai gali lemti skolos susidarymą. Kaip rodo statistikos duomenys, dažniausiai skolos susidaro dėl kontrolinių žemės sklypų pasikeitimų, gavus naują aerofotografinę nuotrauką (2021 m. 67 proc. visų skolų). Toliau pagal pritaikytų sankcijų už nustatytus pažeidimus sumą bei susidariusias skolas rikiuojasi žalinimo reikalavimų ir  kompleksinės  paramos reikalavimų pažeidimai.
 
Kada nustatomas neteisingas deklaravimas
Neteisingu deklaravimu laikomi atvejai, kai deklaruojant netiksliai įbraižomos laukų ribos, neišskiriami netinkami paramai plotai. Taip pat neteisingam deklaravimo pažeidimui priskiriami įsipareigojimų nesilaikymo atvejai, kai atliekant patikrą randami nenušienauti laukai, neapsėtas pūdymas ir pan. Šiai pažeidimo kategorijai priskiriami ir atvejai, kai pareiškėjas nepateikia valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančių rašytinių dokumentų. 
Jei atnaujintoje aerofotografinėje nuotraukoje matoma, kad deklaruotiems plotams, už kuriuos buvo prašoma paramos, buvo priskirti pastatai, iškasti tvenkiniai, krūmai ar mišku apaugę laukai bei kiti paramai netinkami objektai, gali būti nustatytas pažeidimas. NMA atlikus deklaruotų laukų matavimus arba atnaujinus eaerofotografinę žemės dangos nuotrauką, už šiuos deklaruotus plotus gali prireikti grąžinti gautą paramą. Su kontrolinių žemės ūkio sklypų neteisingo įbraižymo pavyzdžiais, kuriuose palyginamos skirtingais metais darytos aerofotografinės nuotraukos, galima susipažinti atmintinėje, kurią rasite čia.
Ūkininkai turi deklaruoti tik žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) priklausančius plotus. Pateikti valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančius rašytinius dokumentus NMA reikia šiais atvejais:
kai ūkininkas deklaruoja pirmą kartą;
kai ūkininkas praeitais metais neteikė paraiškos, o šiais metais paraišką teikia savarankiškai;
kai tą patį plotą deklaruoja keli ūkininkai;
kai įtariama, kad ūkininkas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą; 
kai gaunamas sklypo savininko skundas;
kai įtariama, kad ūkininkas deklaruoja plotus neturėdamas valdymo teisę patvirtinančių dokumentų (pvz., pavėluotai deklaruoti plotai);
kai įtariama, kad ūkininkas padidino deklaruotą plotą, siekdamas sudaryti sąlygas kitam ūkininkui, sumažinusiam deklaruotą plotą ir nepateikusiam nurodytų dokumentų, išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo ar paramos sumažinimo pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.
Pažymėtina, kad dokumentai turi būti pateikti per 20 darbo dienų nuo NMA prašymo pateikti nurodytus dokumentus gavimo dienos. Patariama nuomos ir panaudos sutartis įregistruoti registruose. Jei ūkininkai deklaruojamų laukų valdymo teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre ar Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registre, jiems valdymo teisę patvirtinančių dokumentų NMA teikti nereikia.
Preliminariais duomenimis, dėl neteisingo deklaravimo 2020 m. pareiškėjai iš viso prarado 1,91 mln. Eur išmokų.
 
Svarbu laikytis žalinimo reikalavimų
Žalinimo išmoka skiriama kiekvienam pareiškėjui už trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų laikymąsi: pasėlių įvairinimą, ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimą, turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų išlaikymą. Nesilaikydamas nors vieno iš reikalavimų (pasėlių įvairinimo ar EASV deklaravimo) ūkininkas gali netekti net iki ¾ jam priklausančios žalinimo išmokos, atsižvelgiant į neatitikimo dydį, o pakartotinių neatitikimų atveju sankcija yra dvigubinama ir gali sudaryti daugiau nei 100 proc. žalinimo išmokos. 2021 m. skolos dėl žalinimo reikalavimų pažeidimų sudaro 15 proc. visų pareiškėjų susidariusių skolų.
Siekiant išvengti sankcijų, svarbu prieš pateikiant paraišką pasitikrinti atitiktį EASV reikalavimams (paraiškos lentelėje „Duomenys apie pareiškėjo EASV“ nurodomas pareiškėjo deklaruotas EASV plotas ir reikalaujamas EASV plotas) – tai padės išvengti atvejų, kai paraiškoje deklaruojami pūdymo, azotą kaupiančių augalų pasėlių plotai, tačiau užmirštama pažymėti, kad šie laukai skiriami EASV įskaitai. Primintina, kad EASV įskaitai gali būti naudojami ne tik pūdymo, azotą kaupiančių augalų, posėlio, įsėlio ar trumpos rotacijos želdinių plotai, bet ir valdoje esantys kraštovaizdžio elementai (grioviai, palaukės, miškeliai, tvenkiniai ir kūdros), kurie deklaruojant yra išskirti elektroniniame žemėlapyje. Pasėlių įvairinimo ir EASV reikalavimų laikytis padės NMA parengta 2021 m. žalinimo reikalavimų skaičiuoklė, kurią galite rasti čia.
Paminėtina, kad, deklaruojant EASV įskaitai žieminį posėlį, kitais metais nustačius deklaruoto žieminio posėlio vietoje auginamus tos pačios rūšies žieminius augalus, šis posėlio plotas jau nebelaikomas EASV elementu – tai reiškia, kad jis neatitiks žalinimo reikalavimų.
Dėl žalinimo reikalavimų pažeidimų bendra pritaikytų sankcijų suma 2020 m. pateiktoms paraiškoms siekė 0,86 mln. Eur, o šiais metais susidariusios skolos sudaro 15 proc. visų skolų.
 
Dažniausi kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai
Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, susietąją paramą už gyvulius, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Kaimo plėtros programos priemones, nykstančių veislių gyvulius, miškų priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos pagal visą paraišką, t. y. mažinamos visos išmokos.
2020 m. daugiausia pažeidimų nustatyta dėl netinkamo mėšlo ir srutų tvarkymo. Mėšlą ir (ar) srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterpto mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Nepriklausomai nuo datos, mėšlas negali būti skleidžiamas ir ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Už šį pažeidimą nuo 1 iki 5 proc. mažinamos visos ūkio išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai.
Kitas dažnai pasitaikantis kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimas – iki lapkričio 15 d. neapsėtas arba neapsodintas juodasis pūdymas.  Už šį pažeidimą nuo 1 iki 5 proc. mažinamos visos ūkio išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai.
Kiti kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai: nesuženklinti nustatyta tvarka ir terminais galvijai, avys, ožkos ir kiaulės (kiaulės ženklinamos tik perkeliant); per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis viršijo 170 kg/ha; pareiškėjai, laikantys gyvulius įsirengę netinkamos talpos / netinkamai įrengtus tvartus, mėšlides, srutų kauptuvus ar tirštojo mėšlo rietuves prie tvarto.
Dėl kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų bendra pritaikytų sankcijų suma 2020 m. pateiktoms paraiškoms siekė 0,59 mln. Eur, o šiais metais susidariusios skolos sudaro 10 proc. visų skolų.
 
Vykdyti tęstinius įsipareigojimus
ES reglamente numatyti atvejai, kokiais kriterijais remiantis prašoma grąžinti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“. Įsipareigojimus prisiėmę ūkininkai juos turi vykdyti nenutrūkstamai. Jeigu, pavyzdžiui, pareiškėjas, prisiėmęs 5 metų įsipareigojimus pagal tam tikrą priemonės veiklą, ketvirtais įsipareigojimų metais netęsia jų vykdymo, paramą jis turi sugrąžinti už visus ankstesnius metus (kaip nustatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse). Primintina, kad šiemet pirmą kartą teikiantys paraišką pagal KPP priemones prisiima 3 metų įsipareigojimus, o siekiantys paramos už ekologinį ūkininkavimą prisiima 2 metų įsipareigojimus.
 
Pateikti laikomų gyvulių teisingus duomenis
Parama gali būti mokama tik už paraiškos teikimo metais paramos reikalavimus atitinkančius gyvulius. Pažeidimai gali būti nustatomi, kai pareiškėjas gyvulį išregistravo atgaline data (nustatomas faktas, kad paraiškos teikimo metais gyvulio, už kurį buvo prašoma paramos, jau nebuvo valdoje).
 
NMA siekia padėti ūkininkams
Atsižvelgiant į susidariusią pareiškėjams nepalankią situaciją, NMA visuomet stengiasi padėti pareiškėjui: išnagrinėjama konkreti situacija (dėl galimų force majeure aplinkybių), pareiškėjams suteikiama galimybė skolą grąžinti dalimis per tam tikrą laiką ar padengti būsimosiomis išmokomis.
 
Susidariusią skolą pareiškėjai gali grąžinti dalimis, iš anksto su NMA suderinę skolų grąžinimo planą. Šia galimybe 2020 m. pasinaudojo 57 pareiškėjai. Svarbu paminėti, kad ES reglamentas suteikia valstybei narei teisę nesiekti susigrąžinti iš paramos gavėjo sumos, neviršijančios 100 Eur (neįskaitant palūkanų). Taigi ūkininkai skolos iki 100 Eur (neįskaitant palūkanų) grąžinti neturi. Palūkanos skaičiuojamos po 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl skolos susigrąžinimo gavėjui išsiuntimo dienos.
Vadovaujantis teisės aktais, parama gali būti susigrąžinta skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne daugiau kaip už ketverius metus.
 
NMA informacijaAsociatyvi nuotr. unsplash.com