Šiandien turėjau garbės diskutuoti su Tarptautinės Energetikos Agentūros vadovu Fatih Birol.
Agentūra yra įtakingiausia Pasaulyje energetikos srityje veikianti institucija, į kurią įeina 32 EBPO šalys, taip pat 13 asocijuotų Pasaulio valstybių ir 4 šalys – kandidatės. .
Visose šiose šalyse suvartojama apie 80 procentų viso Pasaulyje suvartojamo energijos kiekio. Diskusija vyko TEA parengtų rekomendacijų Lietuvai proga,
Mano žinutė diskusijoje buvo – pasidžiaugti labai sparčia atsinaujinančios energetikos plėtra per pastaruosius 4-is metus, per kuriuos elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių išaugo nuo 14% viso Lietuvos elektros energijos vartojimo 2021 metais (prasidedant energetiniam karui, sukeltam Rusijos) iki maždaug 50-60% šiemet.
Mes per keturis metus, susiklosčius ypač palankioms aplinkybėms, kai privatus verslas galėjo naudingai investuoti į vėjo ir saulės elektrines be jokios Valstybės pagalbos, padarėm tai, ką Vokietija darė 20 metų, Tai iš esmės buvo Putino vykdytos agresijos pasekmė. Investuotojams tuo metu iš esmės nereikėjo nieko, tik kad Valstybė netrukdytų.
Tačiau dabar turime situaciją, kai 80-85% vykdomų prie perdavimo tinklo jungiamų vėjo ir saulės elektrinių projektų vystytojai, sumokėję visus garantinius mokesčius ir rezervavę tinklus, nėra padarę galutinio investicinio sprendimo.
Dabar faktiškai vystomi tiek tie projektai, kurie investicijas pradėjo prieš 2-4 metus jau nelabai turi galimybės atsitraukti, na ir gaminančių vartotojų plėtra su visomis tos plėtros neigiamomis ir teigiamomis pasekmėmis.
Ir to sprendimo didieji nedaro, nes vėjo ir saulės elektrinės tiek numušė elektros kainas rinkoje tuo metu, kai šviečia saulė ir pučia vėjas, kad surenkamų pajamų iš elektros pardavimo rinkos sąlygomis, nebeužtenka padengti investicijoms į saulės ir vėjo elektrines. Tiesiog dabar yra tokai situacija. Faktiškai.
Ir jei valstybė čia nesiims intervencinių veiksmų, atsinaujinančios energetikos plėtra gali sustoti iki tol, kol Lietuvoje nebus pakankamai investuota į elektros paklausos lankstumo priemones – kaupimo baterijas, power-to-heat technologijas, išmanaus elektros vartojimo, išmanaus elektromobilių krovimo, žaliojo vandenilio gamybos technologijas, elektros jungčių su Lenkija ir Vokietiją nutiesimą.
Čia yra labai didelė grėsmė, kad turėsime 3-4 metų (mažiausiai) investavimo į vėjo ir saulės energetiką pauzę.
Tai iš esmės reikštų, kad nepasieksim nei Energetikos strategijoje, nei Vyriausybės programoje numatytų tikslų iki 2028-2030 metų tapti elektrą eksportuojančia šalimi, kurioje elektra yra pigesnė, nei pas kaimynus.
Norint, kad taip neatsitiktų, reikalingas tam tikras rizikos perėmimas, kur Valstybė, turinti visas priemones užtikrinti, kad visos lankstumo priemonės būtų vystomos, perimtų galimų tų planų nukėlimo pasekmių riziką iš vėjo ir saulės elektrinių vystytojų. Kaip taip daroma daugumoje kitų ES šalių.
Kitaip mes šias varžybas dėl investuotojų ilgalaikėje perspektyvoje pralaimėsim prieš tokias šalis, kaip Vokietija, JK, Lenkija ir net Estija…
Nes, kaip paminėjo ir pats Fatih Birol, investuotojai yra kaip drugeliai, labai lengva juos nubaidyti, o po to sunku vėl privilioti…
NA ir dar noriu paminėti, kad TEA savo rekomendacijose Lietuvai įrašė gaminančių vartotojų apskaitos sistemos (net metering) reformos būtinybę, užtikrinant gaminančių vartotojų aktyvesnį reagavimą į pasiūlos ir paklausos pokyčius.
Ilgalaikio investicijų patikimumo užtikrinimą.
Ir net trys iš 10-ies rekomendacijų yra susiję su poreikiu dekarbonizuoti transportą, kur Lietuva yra ES autsaiderė pagal atsinaujinančių išteklių vartojimo augimo greitį ir “lyderė” pagal naftos degalų vartojimo augimo tendencijas bei naftos degalų kiekius, tenkančius vienam gyventojui.
Martynas Nagevičius yra žaliosios energetikos lobistas.
